Naujienos

Atsimenant artimuosius Vėlinių dieną

11/02/2021

Rokiškio krašto muziejus pasakoja, kad Vėlinės, dabar minimos lapkričio 2-ąją, seniau tęsdavosi ilgą laiką – nuo rudens derliaus nuėmimo pabaigos maždaug spalio gale iki Kūčių – tai pats tamsiausias metų laikas. Jo metu lietuviai prisimindavo mirusius, laiką skirdavo buvimui namuose su šeima. Tokių vakarų metu būdavo pasakojamos pasakos, mįslės, minklės ir perduodamos tradicijos. Tai būdavo ne tik vėlių pagerbimo ir prisiminimo, bet ir šeimos ir artimųjų pasibuvimas kartu.

Vėlinių simbolis - ugnis. Svarbiausia simbolinė ugnies reikšmė yra šiluma. Manoma, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Kaimo kapinėse būdavo kuriamas vienas didelis laužas, kuriame deginami seni nuvirtę kryžiai, sausos kapinėse augančių medžių šakos ir kt. Senų kryžių deginimas buvo paprasčiausia, pirminė seno naikinimo ir naujo gimimo apeigos forma, mat deginant vyksta perkeitimas. Tai, kas deginama, virsta šiluma ir šviesa. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.

Uždekime žvakutę ir atsiminkime artimuosius, iškeliavusius amžinojo poilsio. Lengvos žemelės dr. Juozui, jo žmonai Aleksandrai bei jų sūnui Aleksandrui Kazickams. Esate mūsų mintyse bei širdyse. Dėkojame, tęsdami Jūsų darbus Lietuvai.

« Atgal