Sakralinės Muzikos Valandos

Profesorius Leopoldas Digrys Sakralinės muzikos valandų sekmadieniais 1 val po pietų tradiciją Vilniaus Katedroje (tuo metu Paveikslų Galerijoje) pradėjo 1963 metais. Vėliau šis renginys persikėlė į šv. Kazimiero bažnyčią, kurioje buvo įkurtas Religinės muzikos centras, kur sakralinės muzikos valandos tebevyksta iki šiol. 

2013 metais Maestro Digrys rašė:

"Su Daktaru artimiau susipažinome 2001 metais, kai Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje surengėme didelį koncertą, skirtą Dr. Juozo Kazicko ir žmonos Aleksandros 60-ajai vedybų sukakčiai paminėti. Jame dalyvavo solistai Virgilijus Noreika, Irena Milkevičiūtė, smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Sauliaus Sondeckio, Lietuvos radijo ir televizijos vaikų choras, vadovaujamas Reginos Maleckaitės. Man, deja, teko groti elektroniniais vargonais.
       Kadangi sovietiniais laikais šioje bažnyčioje okupantai buvo įrengę ateizmo muziejų, senų vargonų neliko nė pėdsako. Visi koncertai, Tarptautiniai M. K. Čiurlionio vargonininkų konkursai čia vyko elektroniniu instrumentu. Tuo metu jau buvo pradėti statyti vokiečių firmos Oberlinger koncertiniai vargonai, tačiau jiems užbaigti trūko lėšų. Ženklus Daktaro (o taip pat jo sūnėno Gedimino Gruodžio) įnašas padėjo 2003 metais užbaigti šį unikalų instrumentą, užsienio specialistų pripažintą vienu geriausių pokario metais pastatytų Rytų Europoje.
       Tų metų vasarą jau galėjome dalyvauti Dr. Juozo Kazicko globojamose Tarptautinio Kristupo vasaros festivalio rėmuose rengiamose Sakralinės muzikos valandose. Nuo to laiko visas kasmetinių festivalių Sakralinės muzikos valandų išlaidas finansavo Daktaro fondas. Kai kuriuos koncertus pakartodavome Kaune, Marijampolėje, Mažeikiuose, Molėtuose, Tauragėje. Visur, kur yra tinkami koncertams vargonams. Šiemet švenčiame 10 metų, kai Daktaro dėka mūsų rengiamos Sakralinės muzikos valandos tampa vis plačiau žinomos Europoje ir pasaulyje. Pas mus jau grojo vargonininkai iš Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Izraelio, Austrijos, Vengrijos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kt. Kasmet iš užsienio atlikėjų gauname daugiau prašymų atvykti koncertuoti, negu galime priimti.
       Kai Daktaras su ponia Aleksandra atvykdavo į Vilnių, dažnai surengdavome jo svečiams koncertus rezidencijoje (namuose), akompanuojant fortepijonu. Deja, mirus šviesios atminties poniai Aleksandrai, Daktaras Vilniuje nebesilanko. Ponios Aleksandros metines paminėjome perpildytoje Šv. Kazimiero bažnyčioje Gedulingomis mišiomis ir specialiai parengta kocertine programa". 
  

Nuo 2003 m. vykstančios Dr. J. P. Kazicko globojamos Sakralinės Muzikos Valandos, po p. Aleksandros Kazickienės (1920-2011) ir dr. Juozo P. Kazicko (1918-2014) mirties, ir toliau remiamos Kazickų Šeimos Fondo, 2015 m. buvo pavadintos Kazickų Šeimos Sakralinėmis Valandomis. Jų dėka, Šv. Kazimiero bažnyčia tapo meka, kurią stengiasi aplankyti geriausi pasaulio atlikėjai, o koncertų ciklas, seniai peržengęs Lietuvos ribas, tapo tarptautine vargonų muzikos švente.

Šiandien šią gražią tradiciją tęsia Sakralinių muzikos valandų meno vadovė profesorė Renata Marcinkutė Lesieur, kuri 2019 m. pasakojo:

"Sakralinės muzikos valandos yra mano gyvenimo dalis. Buvau daug metų šalia Profesoriaus Digrio. Pradžioje padėjau jam, suteikiant žmonėms galimybę po Šv. Mišių pasilikti bažnyčioje, neskubėti į gatvę, į kasdienybę, galimybę pamedituoti...Vėliau tarsi pasikeitėm vietomis. Daug darbo buvo įdėta ir prakaito buvo išlieta, kad Oberlingerio vargonai stovėtų Kazimiero bažnyčioje. Jiems jau 16 metų. Šis svarbus ir gražiai skambantis instrumentas buvo baigtas Kazickų šeimos ir jų sūnėno Gedimino Gruodžio dėka. Savanorystė Sakralinių muzikos valandų koncertų rengimui tapo neįsivaizduojama mano gyvenimo dalis, apdovanojusi mane ir daugybe gerų ir dvasiškai turtingų žmonių. Kartais, kai pritrūksta “parako”, užtenka prisiminti žmones, kurie jau sausio mėnesį klausia apie ateinančios vasaros programos atlikėjus, - ir vėl turiu jėgų ieškoti, daryti, atrasti. Nėra didesnio atlygio kaip žmonių dėmesys koncertams, į kuriuos jie ateina valanda prieš ir susikaupę rimtyje laukia jų pradžios, ir iš koncertų išeina spindinčiomis akimis ir laimingais veidais".