Juozas Petras Kazickas

2014 liepos mėn. 9 d. Yst Hemptone (Niujorko valstijoje, JAV) savo namuose mirė daktaras Juozas Petras Kazickas. Velionis užgęso būdamas 96 metų. Tai buvo žmogus, pasiaukojęs savo šeimai ir Lietuvai. Valstybininkas, dosnus filantropas, pragyvenęs nepaprastai aktyvų ir laimingą gyvenimą. 

Daktaras J.P. Kazickas gimė 1918 m. Rusijos stepėse, į kurias iš Lietuvos jo protėvius ištrėmė tuometinė Rusijos caro valdžia. Į tėvų žemę J.P.Kazickas grįžo būdamas jaunas berniukas, tačiau 1944 metais, komunistinės okupacijos metu, vėl reikėjo bėgti iš jos. Po trijų metų, praleistų Vokietijos pabėgėlių stovyklose, J.P.Kazickas laimėjo stipendiją Jeilio Universitete ekonomikos mokslų doktorantūrai ir kartu su žmona Aleksandra bei dukra Jūrate laimingai įsikūrė Amerikoje. Sėkmė jį lydėjo visuose darbuose: ir versle, ir visuomeninėje veikloje, jis visada vertino naujas galimybes, tačiau per penkiasdešimt tamsių sovietinės okupacijos metų niekada nepamiršo savo Tėvynės. Dr.J.P. Kazickas nenuilstamai dirbo Lietuvos laisvės vardan: tardamasis su JAV vyriausybės pareigūnais ir aktyviai remdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdį. Kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe, jis pritraukė pasaulinius verslininkus, įkūrė pirmąją mobilių telefonų kompaniją ir sukūrė šeimos fondą, remiantį švietimo, kultūros ir socialinius klausimus sprendžiančias Lietuvos bei išeivijos organizacijas. Už gerus darbus Dr.J.P. Kazickas nesyk buvo pagerbtas ir apdovanotas įvairių organizacijų, universitetų bei Lietuvos vyriausybės. 

Tačiau didžiausia meilė ir pasididžiavimas Dr.J.P.Kazickui buvo jo šeima. Jis dievino žmoną Aleksandrą, kuri mirė būdama 91 metų, likus vos kelioms savaitėms iki jų 70 metų vestuvių jubiliejaus. Jis buvo mylintis Jūratės, Juozo, Mykolo ir Jono tėvas, ir labai skaudžiai išgyveno sūnaus Aleksandro mirtį, nutikusią 1976 metais. Atsidavęs šeimai, žaismingas vienuolikos nuostabių anūkų senelis, Dr.J.P.Kazickas įkvėpdavo juos, dalindavosi su jais patarimais bei išmintimi.

Dr.Juozą P. Kazicką visada prisiminsime už jo begalinę meilę gyvenimui, jo žavesį ir draugiškumą, ir nesibaigiantį dėkingumą Aukščiausiajam už Jo nesuskaičiuojamus palaiminimus. 

"Mano tėvai per visą savo gyvenimą vadovavosi keturiais principais, kuriuos iš jų perėmiau ir aš: šeimynykščių tarpusavio meilė ir parama, kasdienis sunkus darbas, troškimas šviestis, gyventi pažangiau bei nepalaužiamas laisvės siekis. Žinoma, tokiais žodžiais jie neformuluodavę savo pažiūrų, bet natūraliai laikėsi šių principų. Tėvų pavyzdys ir buvo didžiausias man perduotas jų turtas."- rašė Juozas Petras Kazickas knygoje "Vilties kelias". Juozas P. Kazickas įgijo dosnumo džiaugsmo pojūtį dar vaikystėje. Jis prisimena savo mamą, kuri tyliai atiduodavo paskutinę duonos riekę elgetai. Jo tėvas Mykolas, turėjęs mažą krautuvėlę šalia savo dviejų kambarių namelio mažame Lietuvos kaime, atiduodavo cukrų ar kavą dykai tiems, kas nepajėgdavo už juos sumokėti. Visos šios bežodės Krikščioniško kilnumo pamokos pasiliko Juozo Kazicko mintyse ir širdyje visam gyvenimui. Jūsų dėmesiui 1998 m. Jūratės Kazickaitės filmas Dr. Juozo P. Kazicko 80 Gimtadienio proga. (Kol kas tik anglų kalboje)