Naujienos
Jūratė Kazickaitė, perskaičius straipsnį "Būti dosniam kaip Rockefeller, netgi kai nesi toks turtingas" (Giving Like a Rockefeller, Even if You’re Not Super-Rich) laikraštyje New York Times, pastebėjo, kad jos Tėvelio dosnumo filosofija turi daug panašumų su David Rockefeller'io filosofija - ypač dėkingumo tema. Ačiū Jūratei už įdomų straipsnį bei jos mintis.
D. Rockefeller 1972m.
Nuotrauka: Michael Evans/The New York Times
JŪRATĖ KAZICKAITĖ:
Perskaičius šį straipsnį laikraštyje „New York Times“, buvau labai nustebinta David Rockefeller'io vertybių, kuriomis jis vadovavosi gyvenime, panašumu į mano Tėvelio filosofiją. Nebandau palyginti mūsų šeimos kuklios pagalbos su visu tuo, ką Rockefeller‘ių šeima davė pasauliui savo begalinio dosnumo dėka. Tačiau filantropijos motyvacijos bei sentimentalumai, pabrėžti straipsnyje, nedaug kuom skiriasi nuo Kazickų Šeimos fondo siekių: būti paprastu, veikliu, vertint kitus bei nepamiršti atsakingumo jausmo.
Tačiau labiausiai man įstrigo David Rockefeller'io dėkingumas – žinoma, visų pirma tėvo paliktam gausiam turtui, bet kas žymiai svarbiau už patį turtą – galimybė juo pasidalinti su kitais.
Laiškuose, Tėvelio rašytuose 2008 metais jų 67-ųjų vedybų metinių proga, jis reiškė dėkingumą už ilgą laimingą gyvenimą kartu. Tačiau jam kilo klausimas: „Kodėl Dievas mums toks malonus? Galbūt Jis duoda mums šį laiką, kad pagelbėtume tiems, kurie vargsta ir tiems, kurie palikti likimo valiai, nematantys nei grožio, nei turintys net kam priminti, kad jie irgi yra žmonės - pamiršti, kenčiantys, praradę viltį bei širdies džiaugsmą“.
Iš tikrųjų visą gyvenimą Tėvelis buvo dėkingas - už nepakartojamą galimybę pabėgti iš komunistinės Lietuvos į sėkmingą gyvenimą Amerikoje ir sugrįžimą į mylimą Tėvynę daryti gera. Ir užbaigia jis savo autobiografiją VILTIES KELIAS dėkingumo žodžiais: „Kartu ši knyga - ir padėkos žodis Dievui, gyvenimui. Tai mūsų "ačiū" artimiesiems, draugams. Tiems, kurie būdami šalia daro mus laimingus. Ir tiems, kurie jau nukeliavo į amžinybę, bet paliko mums neįkainojamą dovaną - nepamirštamas bendravimo su jais akimirkas“.
Aš ir mano broliai jaučiame begalinę palaimą ir dėkingumą už paveldėtą filantropijos kultūrą ir už galimybę padėti tiems, kuriems taip reikalinga pagalba. Taip, kaip ir David Reckefeller suteikė savo šeimos nariams laisvę pasirenkant juos dominančias labdaros organizacijas, mes irgi skatiname sekančią kartą – vienuoliką anūkų – atrasti juos dominančias sritis ir įsitraukti į jų veiklas.
Ir užbaigiant dėkingumo žodžiais, esame be galo dėkingi Tėveliui už viziją ir dosnumą įkuriant Kazickų Šeimos Fondą, kuris yra mūsų palikimas ateities kartoms.
|
|||
BŪTI DOSNIAM KAIP ROCKEFELLER, NETGI KAI NESI TOKS TURTINGAS
(GIVING LIKE A ROCKEFELLER, EVEN IF YOU'RE NOT SUPER RICH)
Parengė Paul Sullivan
Kovo 31, 2017
David Rockefeller, kuris praeitą savaitę mirė būdamas 101-ių, buvo milžinas Amerikos filantropų tarpe. Jis tęsė savo senelio John D., Standard Oil įkūrėjo, pradėtą dosnumo tradiciją, vėliau pratęstą jo tėvo John Jr. bei vyresniojo brolio John III.
Savo gyvenimo metu Rockefeller išdalino apie 2 milijardus dolerių organizacijoms, nuo Harvardo ir D. Rockefeller Universiteto iki “Gyvos piramidės”, sudarytos iš laukinių gėlių bei žolių Queens rajone. “Joks asmuo neprisidėjo tiek prie komercinio ir pilietinio Niujorko miesto gyvenimo per ilgą laikotarpį, kiek David Rockefeller,” pasakojo Michael R. Bloomberg, buvęs Niujorko meras.
Tačiau kartu su jo dosnumo didybe, D. Rockefeller naudojo labdaringą veiklą su tikslu įdiegti šeimos dosnumo filosofiją savo vaikams bei anūkams. Tai bedarydamas, jis perdavė šeimos vertybes – įskaitant kuklumą, atsakingumą bei įsipareigojimą – grupei, kuriai dabar jau priklauso 40 žmonių.
“Mano seneliui kątik mirus, esu be galo dėkingas už dovaną paveldėjus filantropijos tradiciją bei galimybę tęsti tai sava pakraipa,” pasakojo Michael Quattrone, D. Rockefeller'io anūkas ir David Rockefeller'io fondo pirmininkas. Tai vienas iš keturių šeimos filantropinių variklių, į kurių veiklą buvo įsitraukęs D. Rockefeller.
Žinoma, tik keletas šeimų yra tokios turtingos kaip Rockefeller. Tačiau jų pavyzdys teikia pamokas ir šeimoms be garsių pavardžių, filantropinių išteklių ar begalės lentelių jų garbei.
Viena svarbiausių pamokų – dėkingumo jausmas.
“Tarp vertybių, kurias David perdavė savo vaikams, - gilus dėkingumas,” pasakojo Luke Haynes, David Rockefeller fondo direktorius. “Jis reiškė dėkingumą už tai, ką paveldėjo iš tėvo bei senelio ir už galimybę perduoti tai kitiems.”
(Tai skiriasi nuo šeimos vardo naudojimo kaip įrankio tikslui pasiekti. L. Haynes pasakojo, kad įvarūs fondai supranta vertę būt susietais su Rockefeller šeimos vardu. Tai padeda priartėti greičiau prie užsibrėžtų tikslų ar siekiant, kad prisidėtų ir kiti.)
Interviu metu M. Quattrone kalbėjo apie dėkingumą savo šeimos palikimui. “Didžiuojuosi ir esu be galo dėkingas, kad buvau senelio nepakartojamo gyvenimo dalimi ,” pasakojo jis.
Adam Growald, kitas anūkas, straipsnyje susumavo tai, ką išmoko iš D. Rockefeller'io aštuoniomis pamokomis. Visose jose buvo įtraukta kažkiek dėkingumo ir maloningumo, nuo tostų, kuriuos D. Rockefeller sakė vakarienių metu savo aplinkiniams iki žmonių iš įvairiausių gyvenimo sluoksnių.
Jis niekad neprarado ryšio su paprasčiausiais akimirkos malonumais – mėgavimosi maistu, laiku praleistu su mylimais žmonėmis ar atpažįstant eilinį žmogiškumą kiekviename žmoguje,” A. Growald rašė. “Esu dėkingas jam už visas jo gyvas pamokas’.
Tačiau kita dėkingumo pusė – tiksliau kai iš tavęs tikimasi būti dėkingu – kartais gali jaustis kaip našta.
Šeimos nariams nėra griežtų taisyklių apie dalyvavimą filantropinėje veikloje. “Visada galima perleisti vietą fondo valdyboje kitam, praleisti kurį laikotarpį jei kurie nariai tampa per daug užimti,” M. Quattrone pasakojo. “Galima prisijungti visada, pristatyti fondą kitų organizacijų renginiuose. Veiklos ratas yra labai platus”.
Šeimos ryšiai augo bekeliaujant. D. Rockefeller'io vyriausias sūnus David Rockefeller Jr. pasakojo, kad kelionių į Paryžių metu jo tėvas pasakodavo apie kultūrinių ikonų išsaugojimo svarbą. Viena iš jų, Versalis, buvo atstatytas su šeimos pagalba.
“Bejodinėjant Tetons, Wyoming arkliais, jis man papasakojo savo tėvo, mano senelio, istoriją apie žemės pirkimą ir pagalbą įkurti Grand Teton nacionalinį parką,” pasakojo David Rockefeller Jr. “Mokėmės iš pavyzdžių”.
David Rockefeller Jr. to paties mokino ir savo vaikus. “Mano dvi dukterys, kurios su manim daug keliavo, pradėjo taip pat domėtis kaikuriomis man aktualiomis temomis. Diskusija apie gamtos apsaugą kilo buriavimo ekspedicijų metu,” pasakojo jis interviu. “Aistrą gamtos apsaugai jos paveldėjo iš manęs”.
M. Quattrone papasakojo, kad filantropijos jis mokėsi iš savo mamos, Peggy Dulany, D. Rockefeller’io ketvirtojo vaiko. Ji įkūrė Synergos institutą, sprendžiantį skurdo problemą besivystančiose šalyse.
“Jai giliai įstrigo senelio nuolat akcentuojama svarba palaikyti glaudžius ryšius su žmonėmis ir pastangos įtraukti visus į veiklą,” pasakojo jis.
Visi keturi filantropiniai varikliai susiję su D. Rockefeller'iu. Jo senelis John D. Rockefeller Sr. įkūrė Rockefeller Fondą, o tam tikrą laikotarpį jam vadovavo David Rockefeller’io tėvas John Jr.
Rockefeller Brolių Fondas buvo įkurtas 1940m. penkerių John Jr. sūnų. Rockefeller Šeimos Fondas buvo įkurtas 1967m. šių brolių vaikams – pusbroliams bei pusseserėms – kaip galimybė išmokti filantropijos meno.
D. Rockefeller pradėjo David Rockefeller Fondą 1989m. turėdamas kiek kuklesnį tikslą – prisidėti prie vietinių miestų, kuriuose šeima gyveno (New York, Westchester regionas bei Maine valstijos pakrantė) labdaringų organizacijų veiklos.
David Rockefeller Jr., visų keturių šeimos fondų pirmininkas, minėjo, kad skirtingos šeimos atšakos – John Jr. palikuoniai – turėjo galimybę susiburti Rockefeller Brolių bei Rockefeller Šeimos fondų veiklos dėka.
Kaip ir D. Rockefeller’io broliai, sesuo bei kiti šeimos nariai, gavę galimybę įvairiai įsitraukti į filantropinę veiklą, taip ir savo vaikams bei anūkams jis suteikia pasirinkimo laisvę.
David Rockefeller Fondo narių žmonos bei vyrai turi tas pačias pilnas teises kaip ir tiesioginiai kraujo giminaičiai, yra atidėta pinigų suma, kurią jie gali skirti tikslams, išrinktiems jų paties nuožiūra. Šeimos nariai renkasi patys kokioms labdaringoms organizacijoms jie skirs lėšas – netgi jei tai nauji ir neįprasti tikslai.
“Vyrauja didelė pagarba ir stengiamasi neįtakoti kitų savo pasirinkimu,” said Marnie Pillsbury, D. Rockefeller'io filantropijos patarėja. “Susitikę sužino, kad Michael domisi teatru neįgaliesiems, o David Kaiser – fiziniu smurtu kalėjimuose”.
Leidžiant vaikams pasirinkti tai, kas juos domina, išlaikoma šeimos filantropinė veikla. Tai lyg ir labai paprasta, tačiau daug šeimos fondų, ar netgi pačios šeimos, bando pasukti vaikus tam tikra kryptimi.
Nuo preitų metų David Rockefeller fondas nustojo investuoti į iškastinį kurą, ką taip pat padarė ir daugelis kitų šeimų fondų. Jo pagrindinis kapitalas dabar yra investuojamas remiantis gamtos apsaugos ir socialinėm valdymo gairėm. Šis pokytis buvo paskatintas dviejų jaunesnių fondo narių, kurie pristatė savo pasiūlymą fondo nariams.
“Daug laiko praleidome tikrindami visus faktus, kad šis sprendimas būtų finansiškai praktiškas bei išmintingas,” pasakojo L. Haynes. “Po šešių mėnesių, buvo priimtas vienbalsis sprendimas”.
Šiuo atveju išmokta pamoka – sena karta įsiklausė į jaunąją kartą, kai tuo pačiu jaunoji karta atėjo gerai pasiruošus pristatyti savo bylos visus ekonominius bei moralinius punktus.
“Vyresnieji nariai diskutavo apie finansinę atsakomybę ir balanso išlaikymą,” pasakojo M. Pillsbury. “Vyko dialogas. Visi jo eigoje sėmėsi žinių. Tačiau tai kilo iš šeimos vidaus, o ne iš kokio konsultanto”.
Juk Rockefeller'ių turtai ir buvo sukrauti iš to paties iškastinio kuro. Tačiau būtent tokiu mąstymo pereinamumu D. Rockefeller ir labiausiai mėgavosi.
“Iki pat gruodžio galo jis ateidavo į visus fondo valdybos susirinkimus, būdamas 101 metų,” pasakojo L. Haynes. “Jam buvo be galo malonu matyti jo anūką vadovaujant fondui”.
, vieno iš šeimos filantropijos variklių, pirmininkas.