Naujienos

"Tikriausiai visi dideli, ir maži prisimena rugsėjo pirmas dienas ir klausimus iš mokytojų lūpų "ką nuveikėme per vasarą". Nežinau kaip jūs, bet aš atsakydavau labai trumpai "nieko". Na, perskaitydavau pora knygų, pažiūrėdavau kelis naujus filmus ir miegodavau iki pietų, taip vasara ir prabėgdavo, bet juk tuo nepasigirsi. Tad šiais metais suplanavau, kad nuveiksiu kažką tokio, ką galėčiau ilgai atsiminti. Ne dėl to, kad rugsėjį mokytojams galėčiau atsakymą ilgesnį išpyškinti, negu vienas žodelis, bet dėl savęs, kad ilgai atsiminčiau šią vasarą. 
Prabėgo birželis. Įpusėjo liepa, o pažadas nuveikti kažką nerealaus taip ir liko neišpildytas. Ir štai, liepos 17 dieną gaunu laišką, kad patekau į stovyklą Karklėje. Šypsena buvo platesnė, negu gavus dešimtos klasės baigimo atestatą. Sušokau penkis laimės šokius ir bėgau krautis daiktus. 
Liepos 21 dieną autobusas iš pačio ryto pajudėjo Karklės link. Pirma diena vos praslinko, nes mušė karštis. Tada antra diena, trečia... Po to jau septinta ir tada jau mus veža atgal namo. Taip ir prabėgo tos dešimt dienų.
Tas dešimt dienų žvelgiau ne į nuotraukas facebook'e, o į besišypsančius nepažįstamųjų veidus. Ir dainos, kurias girdėjau buvo ne pro ausinukus iš YouTub'ės, o iš stovyklautojų lūpų. Visą stovyklą buvau atitrūkusi nuo telefono, tad įspūdžių prisirinkau į valias. Nebuvo sunku atsiplėšti nuo telefono dėl užkimšto stovyklos tvarkaraščio. To, ką pamačiau, sužinojau, pajutau ten, Žilvičio stovykloje, negaliu pasilikti tik sau. Neišsiplėsiu labai apie tai, koki renginiai vyko stovyklos metu, o plačiau papasakosiu kaip jaučiausi šioje stovykloje.

Trumpai apie renginius:
*Trečios pamainos atidarymas\ uždarymas. 
*Sportinės varžybos: kvadrato, futbolo, tinklinio, mylios bėgimas, virvės traukimas, estafetės. 
*Kiekvieną vakarą vyko diskotekos. 
*Buvo surengtas talentų vakaras bei madų šou.

Renginiai, kurie man labiausiai įsiminė:
*MERGINŲ DIENA! Na, ką čia dar galima pridurti, pavadinimas kalba pats už save. Vaikinai merginoms pademonstravo pačių sukurtus šokius jūroje ir vakare nustebino su gėlėmis ir maistu.
*VAIKINŲ DIENA! Ši diena labiausiai užstrigo, nes turėjome sugalvoti, kaip nustebinti vaikinus. Nesinorėjo padaryti bet ko ir bet kaip, nes mūsų būrio vaikinai labai pasistengė mums padaryti pačią geriausią merginų dieną.
*VANDENS KARAS! Pats geriausias renginys karštą stovyklos dieną, kuriuo mėgavausi nuo pat pasiruošimo iki paskutinio vandens balionėlio susprogdinimo.

Ir kaip gi aš jaučiausi stovyklos metu?

Nesu nei labai greita, negaliu įmesti 10 iš eilės tritaškių ar pataikyti į natą, kai dainuojam dainą, tačiau tai man nekliudė ir nei karto nesijaučiau blogesnė už kitus. Ar geresnė. Nesijaučiau nei nuvertinta, nei pervertinta. Neturėjau laiko net pagalvoti, kad galima vaikščioti nukabinus nosį ar eiti miegoti pietų miego, nes veiklos visada buvo galima rasti. Motyvacijos ir paskatinimo iš trenerių pusės tikrai netrūko nei per treniruotes, nei per varžybas. Į šią stovyklą atvykau su tikslu pasiimti, išmokti ir sužinoti tiek, kiek tik galima. Jaučiausi laiminga, nes atvykome kaip nepažįstami, o išvykome kaip šeima.

Kas man nepatiko stovykloje?
-

Kas man labiausiai patiko stovykloje?
Pats didžiausias pliusas, kad ši stovykla buvo visiška priešingybė mano tikram gyvenimui. Rytinė mankšta suteikdavo energijos visai dienai, o vakarinėse treniruotėse išsikraudavau iki paskutinio lašo. Smagu, kad tai pirmas kartas tiek šioje stovykloje tiek Karklėje.

Koks buvo oras stovyklos metu?
SUPERINIS! Buvo galimybė ir pasideginti, ir išsimaudyti šiltoje jūroje. Paskutinėmis dienomis šiek tiek užklupo lietus, kuris atgaivino nuo karščio.

Ko išmokau šioje stovykloje?
* Žaisti žaidimą su kojine, kurio pavadinimo neprisimenu.
* Žilvičio himną.
* Švaistyti pinigus maistui.

O jeigu kalbėti daugiau apie charakterį, o ne įgūdžius, apie tai, kas man padės gyvenime labiau negu naujo žaidimo mokėjimas, tai išmokau įtraukti žmogų, kuris jaučiasi vienišas ir atstumtas, į veiklą, kuria tuo metu užsiėmu pati. Išmokau bendrauti su skirtingais žmonėmis ir vertinti jų skirtingas nuomones. Taip pat gyventi su kitais ir gerbti jų asmeninę erdvę, rasti kompromisą, būti prisitaikančiai bei valdyti savo laiką. Nemažai išmokau šioje stovykloje dėl savo pačios smalsumo, draugų bei trenerių. Kai kuriuos dalykus tiesiog smagu žinoti, kai tuo tarpu kiti yra būtini, norint turėti geresnius santykius su draugais ar treneriais.

Kodėl Žilvičio stovykla geriausia?
* Šioje stovykloje susirenka žmonės iš visos Lietuvos, tad yra 100 % tikimybė, kad susirasi bendraminčių. 
* Graži gamta, grynas oras, jūra.
* Skanus maistas.
* Patys geriausi treneriai! Rimtai! NEREALŪS!!
* Kiekvienais metais turi galimybę susitikti su savo stovyklos draugais.

Kaip aš patekau į šią stovyklą?
Lankiau projektą Krepšinio Galia ir rodžiau daug noro ir iniciatyvos čia patekti. Ši stovykla man kainavo 0 € ir 20 min mano laiko, kurį skyriau užpildyti anketai.

Kaip tu gali kitais metais patekti į šią stovyklą?
Viskas tavo rankose ir viskas priklauso tik nuo tavęs. Jeigu nori ir tu patirti tiek ir dar daugiau, nes tikiu, kad kitais metais stovykla bus dar geresnė, tau tereikia:
* Visus ateinančius metus atsakingai lankyti projektą Krepšinio Galia. Dalyvauti visuose jų rengiamuose renginiuose.
* Stengtis išsiskirti savo lyderio savybėmis: padėti kitiems, būti draugišku ir geru žmogučiu. Jeigu manai, kad neturi šių savybių, tai tu klysti. Tai yra išmokstama, tik reikia noro ir laiko tam pasiekti. Turi tobulinti save kasdien. Jeigu manai, kad tu esi stiprus\ stipri ir tau užteks drąsos įvykdyti šiuos du reikalavimus, tada trečias punktas kaip tik tau.
* Pradėk bėgioti rytais, nes juk nenori į stovyklą atvažiuoti nepasiruošęs.

-------

Treneriams Rokui Jankūnui, Lukui Virozerovui, Povilui Gancevičiui, Mantvydui Ramonui, Gediminui Bražioniui AČIŪ:
* už palaikymą, kai dalyvavom kvadrato\ virvės traukimo varžybose;
* už rodomą pavyzdį, kaip būti vieningais, kaip būti tvirta komanda;
* už treniruotes su vaikinais.

Mano trenerei Albertai Eisimantaitėi AČIŪ:
* už treniruotes;
* už galimybę išmokti taisiklingai atlikti pratimus;
* už papasakotas gyvenimo patirtis;
* už motyvaciją ir skatinančius žodžius;
* už ribotą laiką telefonams;
* už picą;
* ir už pačius geriausius prisiminimus ne tik iš šios stovyklos, bet ir iš Girl power / Mergaičių galia projekto atidarymo.

Žilvitis stovyklos organizatoriams AČIŪ:
* už draugus, kurie liks draugais ne tik facebook'e;
* už visus įdomius renginius\ veiklas\ varžybas, kurios mums neleido pasiilgti namų;
* už šiltą ir jaukią aplinką, ne tik dėl jūros ir saulės, bet dėl visų pačių šauniausių trenerių ir vadovų.

Kazickų Šeimos Fondas, Arminas Vareika. Jau tikrai girdėjot šimtus ačiū, už galimybę sudalyvauti šioje stovykloje. Na ir šimtas pirmas ačiū iš manęs. Labai didelis ir nuoširdus. Jaučiuosi labai ypatinga, kad būtent man taip pasisekė. Šis jausmas tikrai nenukrito iš dangaus, man jį padovanjot jūs. Ir ne tik tada, kai padovanojot vietą stovykloje, bet visus šiuos metus, per kuriuos dalyvavau Krepšinio Galioje. Kiekvienas iš jūsų, dėl to, ką darote, esat mano autoritetas ir esu labai laiminga, kad turiu savo gyvenime žmones į kuriuos galiu atsiremti\ imti pavyzdį. Ačiū už tai, kad esate. Ačiū už tai, ką darote. Ačiū už tai, ką duodate ne tik man, bet visiems.

Visiems skaitytojams:
Dabar manyje verda neapsakoma galybė emocijų, tad nežinau kaip pavyks perteikti savo mintis. Noriu kiekvienam asmeniškai palinkėti susidurti akis į akį su šiuo nerealiu projektu Krepšinio Galia, kuris daro stebuklus. Jame susirenka žmonės, kuriems rūpi kiti žmonės ir kurie nori padėti visiems ir visada. Linkiu pabendrauti su "Krepšinio galios" treneriais arba patiems tapti "Krepšinio galios" treneriais. Ir tam jums visai nereikės žinių apie krepšinį, nes tai nėra svarbiausia. Svarbiausia šiame projekte - noras padėti vaikams pildyti jų svajones, tad jeigu nuoširdžiai nori prisidėti - tau vieta tikrai atsiras."

- Emilija Kvederavičiūtė

AČIŪ Emilija!