Naujienos

Simboliška ir gražu tokio įvertinimo sulaukti minint šimtąsias Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920-2011) gimimo metines ir tai, kad ją bei jos globėją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę siejo ypatingas ryšys.

Rašytoja, visuomenės bei politinė veikėja G. Petkevičaitė-Bitė (1861-1943) gyveno tame pačiame name (Šv. Zitos g. 18, Panevėžyje), kuriame butą turėjo ir Aleksandra Kalvėnaitė su savo mama Veronika. Buvo labai įdomu po daugelio metų sužinoti, kad G. Petkevičaitė Bitė Aleksandrai tapo globėja ir moters pavyzdžiu. Kol mama dirbdavo, per pietų pertrauką gimnazijoje Aleksandra eidavo valgyti pas G. Petkevičaitę-Bitę į butą. 1992 m. prisiminimuose Aleksandra rašo: “Tai buvo mano gražiausios valandos. Visuomet buvo gražiai padengtas stalas su puikiais indais, servetėlėm ir visom stalo manierom. Prie stalo patarnaudavo tarnaitė. Ir visada mūsų pasikalbėjimai buvo aukšto lygio, apkalbant ir diskutuojant dienos įvykius ir bendrai gyvenimą, kultūrą, moralę ir išsilavinimą.”

Vėliau Aleksandra Kazickienė išvykusi studijuoti į Vilnių, ji palaikė ryšį G. Petkevičaite-Bite ir šiltai atsiminė ją visą gyvenimą. 1940 m. kovo 17 d. laiške mylimai globėjai ji rašė:

„Geroji Panele,

prašau priimti nuoširdžiausius mano linkėjimus Tamstos Gimimo ir Vardo dienos proga. Visa širdimi trokštu, kad gyventumėte dar daug daug gražių metų, mus savo vertingais darbais džiugindama, o sau ramios pastovios laimės nusipelnydama.

Labai dėkoju Panelei ir Marytei už linkėjimus.

Aš jau gyvenu Vilniuje. Čia dirbu įstaigoje ir studijuoju. Gerosios Panelės niekada neužmirštu, vis taip pat nuoširdžiai gerbiu ir myliu. Linkėjimai Marytei.

Su pagarba

Aleksandra Kalvėnaitė“

Bitės veikla nuo pat pradžios išsiskyrė ypatingu dėmesiu moterų švietimui, jų pilietinio sąmoningumo ugdymui. Rašytoja skatino jaunuomenę mokytis, stengtis dėl savo ateities, rūpinosi moterų teisėmis, šelpė varginguosius, dėjo pamatus nepriklausomai Lietuvos Respublikai. Laiške augintiniui An­ta­nui Kasperavičiui ji rašė: „Dar sy­kį bu­čiuo­ju Tau gal­ve­lę. Ta­ve vi­suo­met kaip sū­nų my­lė­ju­si, bai­giu dar pra­šy­mu: ne­būk šiau­da­dū­šis! Ne­si­rū­pink per daug mi­giu ir jo­va­lu. Ne tam mes sau žmo­gaus var­dą įsi­dė­jo­me!” Tai atspindi G. Petkevičaitės-Bitės vertybes: nors ir vargingai gyveno, suvokė kilnų tikslą, žmogaus paskirtį. 

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ įsteigtas Seimo 2011 m. pagerbiant iškilią Gabrielės Petkevičaitės-Bitės asmenybę ir skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Jis teikiamas per iškilmingą ceremoniją kasmet kovo 30 dieną, G. Petkevičaitės-Bitės gimimo dieną, Panevėžyje.

Daugiau apie G. Petkevičaitės-Bitės gyvenimą ir veiklą galima rasti Panevėžio kraštotyros muziejuje, kur sukaupta gausus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis palikimas. Jį sudaro per 600 eksponatų, atspindinčių rašytojos, pedagogės, publicistės, filantropės, visuomenės ir kultūros veikėjos visuomenines nuostatas, ryšius su prieškario Lietuvos inteligentais, buitį ir gyvenamą aplinką.