Naujienos
Krepšinio klubas "Kažkur matyti" entuziastingai įsivėlė į "Krepšinio Galios" veiklą. Pirmadienį, sausio 30d. jie apsilankė Lentvaryje ir sulošė su jaunimu draugiškas rungtynes. "Kažkur matytas" Haris Zenkovas dalinosi popietės įspūdžiais, žadėdamas greitai vėl apsilankyti.
Haris Zenkovas
"Kitoks pirmadienis"
Pripažįstu, kai buvom pakviesti atvykti į susitikimą/rungtynes su Lentvario vaikų namų auklėtiniais atsirado kažkiek nežinios. Galvoje pradėjo veistis dvejonės „Kaip jie į mus žiūrės, ar bent kiek sudominsim, ar pavyks prakalbinti ir sukurti jaukią atmosferą“. Visgi vos tik pradėjus treniruotei klausimų nebeliko - vaikų akys žybėjo ryškiau nei salės lempos, o drąsa aplenkė ir mus.
Atrodo iš pažiūros eiliniai sportiniai pratimai, kuriuos esame darę šimtus kartų, įgauna visiškai kitokį atspalvį kai tai daroma išvien ir siekiant dalintis emocija. Mažieji vyrai mus nugalėjo vienu tašku paskutinę sekundę, bet mes visiškai nepasijautėm pralaimėję. Nu nebent lemiamą klaidą padaręs Ervinas.
Po rungtynių susėdom pokalbiui gan neįprastoje vietoje - foje, ant laiptų, kas sukurė tam tikros autentikos nuoširdžiam ir atviram pokalbiui su tėvų paliktais vaikais. Kiekvienas trumpai pristatėme save, ką veikiame, kuo tikime ir ką mums reiškia krepšinis.
Mindaugas Mizgaitis sakė, kad nedarytumėte nieko gyvenime „šiaip“. Nesimokykite šiaip, nežaiskite krepšinio šiaip, nes ir visas gyvenimas praeis tik šiaip. Julius Bliudzius paatviravo, kad šio vakaro „pergalės“ yra daug vertingesnės, nei tos, kurios iškovojamos rimtose, tradicinėse rungtynėse. Henrikas Šimkus patarė ieškoti. Ieškoti, bandyti, kad ir 100 skirtingų sričių tol, kol rasite tą, kuri vežtų, nes kaip žinosi kas tau patinka, jei nebandysi? Ervinas Kvitkauskas pasiūlė gyventi atsidavus veiklai, kuria vadintumėte hobiu, o ne darbu, bet iš jos pragyventumėte. Juk nėra nemėgstamų hobių? Justinas Daugėla pabrėžė išsilavinimo svarbą, nes mokslas turtina ne tik intelektualiai, kuria teigiamą įvaizdį visuomenėje, bet ir gerokai palengvina integraciją darbo rinkoje. Gimtadienį ant laiptų šventęs Paulius Ambrazevičius įsitikinęs, kad sportas ugdo asmenybę. Jis džiaugėsi atradęs krepšinį, nes žinodamas savo pomėgį išsidirbinėti, rado puikią terpę išsikrauti. Jis dar nebaigęs karjeros jau yra išrinktas į Liepalotų krepšinio šlovės muziejų.
Kartais tai, kas atrodo maži dalykai mums, yra labai dideli kitiems. Tuo šventai įsitikinau būdamas su šiais vaikais. Emocijos ir įspūdžiai gauti duodant yra labai geras jausmas. Gavome kvietimą atvykti dar, nes mes jau gi jų draugai, nebe „kažkokie dėdės“.
P.S. Ačiū puikiam treneriui Arminui Vareikai, baltas pavydas auklėtiniams turint tokį vedlį! Taip pat projektui Krepšinio Galia / Basketball Power už suteiktas galimybes vaikams.
Gauti duodant.
Nuotraukos Hario Zenkovo