Naujienos

1947 m. gyvendamas karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, Juozas P. Kazickas gavo Yale Universiteto stipendiją, kuri leido jam su šeima atvykti gyventi į JAV ir mokytis prestižiniame pasaulinio lygio universitete. 1951 m. Juozui P. Kazickui buvo suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis, kuris kartu su šio universiteto dėka užmegztomis išskirtinėmis pažintimis, atvėrė puikias galimybes dirbti tarptautiniame versle. Juozo P. Kazicko podaktarinė stipendja gimė iš dėkingumo už jam suteiktą galimybę 1947-aisiais ir tikimasi, kad ši tradicija toliau bus tęsiama.  

Dr. Grišinas, Kauno Technologijos Universiteto mokslo darbuotojas ir politikos antropologijos mokslo lektorius Vilniaus Dailės Akademijoje, dalinasi savo įspūdžiais iš stažuotės Yale Universitete:

"2017-18 metais, laimėjus Juozo P. Kazicko fondo remiamą stipendiją, man pasitaikė neeilinė galimybė stažuotis Yale‘io universitete, MacMillan tarptautinių ir regioninių studijų centre. Nebūtina būti akademiku, idant suprastum, kokia tai garbė ir laimė. Todėl iš karto turiu nuoširdžiai padėkoti Kazickų šeimynai už jauniems Lietuvos mokslininkams suteikiamą kasmetinį finansavimą.

Ši stažuotė jaunam mokslininkui, neseniai baigusiam ar greitai baigsiančiam doktorantūros studijas, yra nepaprastai naudinga dėl keleto priežasčių. Visų pirma, skirtingai nuo kitų tokio tipo akademinių pozicijų, čia nėra griežtų įsipareigojimų, ką tiksliai, iki kada ir kaip stažuotojas turi atlikti. Nors išankstinis darbų planas ir atlikti “namų darbai“ išsiaiškinant Yale‘yje esančių resursų apimtis bei akademinę aplinką yra tikrai patartini, stažuotojui yra leidžiama laisvai valdyti savo laiką ir dribti prie to, kas jam atrodo svarbiausia. Manau, tai – nuostabu.

Antra, bibliotekų ir kiti akademiniai ištekliai šiame universitete yra ypatingai gausūs. Nuo nuostabiosios Beinecke senųjų leidinių bibliotekos iki puikios meno galerijos kolekcijos ar pasaulyje garsėjančios Teisės mokyklos, kurią yra baigęs ne vienas JAV prezidentas, socialinių ir humanitarinių mokslų darbuotojai čia gali rasti ko ne viską, ko geidžia širdis. Vienas įdomiausių objektų čia yra Sterling memorialinė biblioteka, pastatyta lyg neogotikinė katedra, su penkiolikos aukštų bokštu, pilnu atviros prieigos knygų lentynų.

Trečia, kaip ir priklauso pasaulinio lygio institucijai, universitete verda aukščiausio lygio intelektinis gyvenimas. Seminarus, paskaitas, filmų peržiūras, diskusijas ar parodų atidarymus galima lankyti kas dieną nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. MacMillan centras įdomus tuo, kad čia esama daug pasaulio regionų studijų centrų, kurie nuolatos organizuoja renginius, pristatančius ar aptariančius skirtingų pasaulio kraštų kultūras, politines, socialines ar ekologines temas. Tačiau stažuotojas, kuris priklauso nedidukui Baltijos šalių studijų centrui, irgi yra kviečiamas ir skatinamas organizuoti įvairias iniciatyvas. Man Yale‘io universiteto Antropologijos departamente teko pristatyti lietuvių fotografo Juozo Kazlausko darbų parodą, skirtą Sausio įvykių paminėjimui.

Bendrai universitete akademinė atmosfera yra nuostabi. Tokia didelė sankaupa neįtikėtinai gabių ir talentingų žmonių neišvengiamai verčia pasitempti, bet visos kūrybiškos iniciatyvos yra skatinamos ir palaikomos. Būtent tokioje dvasioje man ir pačiam teko bendradarbiauti su mokslininke iš Kolumbijos universiteto Niujorke, besistažuojančia Yale‘yje, rengiant trijų dalių diskusijų ciklą apie liberalizmo būklę skirtinguose pasaulio regionuose, kuri dabar išaugo į tolimesnį bendradarbiavimą.

Taigi, tipiškai gal kiek drovesnis ar kuklesnis lietuvis amerikietiškoje akademinėje aplinkoje gali įgyti drąsos klausti, prašyti, kreiptis ir pasiimti visas priemones ir išteklius, reikalingus siekiant įgyvendinti savo idėjas. Aš asmeniškai tikiuosi šią patirtį pritaikyti visų pirma užsibrėžiant platesnių ir drąsesnių tikslų visuomeninėje veikloje. Man tai pravers organizuojant mokslinius ir meninius projektus Lietuvoje, kurie ne tik peržengtų disciplinų rėmus, bet ir išryškintų šių sričių svarbą darniam Lietuvos visuomenės vystymuisi. Žinant dabartinę kultūros ir humanitarinių mokslų būklę šalyje, tokia veikla yra ne tik prasminga, bet ir būtina.

Kalbant apie New Haven miestą, kuriame yra įsikūręs šis universitetas, ir pačią šalį, kurioje lankiausi pirmą kartą, apima dviprasmiškos mintis. Viena vertus, šis maždaug Panevėžio dydžio miestelis, kaip ir pati Konektikuto valstija, verčiasi sunkokai. Jau kuris laikas iš regiono besitraukianti industrija ir su tuo ateinančios socialinės problemos yra akivaizdžios. Tačiau kartu miestelis turi savo žavesio. Pavyzdžiui, kadangi čia nuo seno yra įsikūrusi italų bendruomenė, kadaise dirbusi dokuose, miestelis garsėja savo picerijomis ir vietinėmis jūrų gėrybėmis, o jo centre nuo devyniolikto amžiaus pabaigos dirba Louis’ Lunch mėsainių užkandinė - seniausia tebeveikianti tokio tipo įstaiga Valstijose.

Yale’is šiuo metu sukuria daugiausiai darbo vietų mieste, ir skirtumas tarp universiteto teritorijos, kuri nuo šiaurės į pietus kerta visą miestelį, ir likusios jo dalies yra ganėtinai įspūdingas. Nors toks aštrus kontrastas tarp labai turtingo universiteto ir neturtingo likusio miesto nėra sveikos socialinės situacijos ženklas, pašaliečiui jis suteikia galimybę pažvelgti į bent dvi labai daugialypės JAV visuomenės dalis. Kitas privalumas yra netoliese esantis Niujorko miestas, kurį labai patogiai galima pasiekti traukiniu. O iš Niujorko nėra problemų nuskristi kur tik panorėsi. Stažuotės metu stengiausi aplankyti kuo daugiau kitų miestų ir valstijų, nuo Toronto iki New Orleano. Ši patirtis ir įvairovė nepaprastai praturtino ir sužavėjo.