Naujienos

"Pilnos trys dienos Vilniuje – sausio 25-28 d. – kartu su broliais Jonu ir Mykolu, kuriam tai buvo pirmoji kelionė į Lietuvą po Tėvelio atminimui skirto vakaro Padėkos dieną 2014-aisiais.

Mūsų dienos buvo užpildytos vizitais ir susitikimais, tačiau įsimintiniausias buvo šeštadienio vakaro “Krepšinio Galios” renginys Vilniaus Gedimino Technologijos Universiteto arenoje, skirtas mūsų Tėvelio, Juozo P. Kazicko atminimui, paminint jo 100-ąsias metines nuo gimimo dienos 1918-aisiais.

Renginys, suorganizuotas mūsų superherojaus, “Krepšinio Galios” administratorius Armino Vareikos buvo be galo įspūdingas ir sėkmingas.

Apie 300 vaikų iš miestelių bei kaimelių iš visos Lietuvos dalyvavo trijų valandų krepšinio turnyruose, įskaitant atletų invalidų vežimėliuose varžybas, estafetes, mergaičių futbolo varžybas ir “Eliminatoriaus” žaidimą, kur vaikai turėjo šokinėti ant minkštos platformos, kad išvengti besisukančio guminio strypo. (Reikia ten būti, kad suprasti! Jaunesniesiems vaikams tai be galo patiko!)

Jonas, Mykolas ir aš pasitikome susirinkusiuosius – vaikus, tėvelius, grupę iš Specialiųjų Žaidynių, mūsų nuostabius trenerius, eilę savanorių ir organizacijų, kurios suteikia savo paslaugas. Salė buvo pilnai užpildyta ir pilna džiaugsmingo triukšmo.

Savo kalboje aš paminėjau, kad krepšinis užėmė ypatingą vietą Tėvelio gyvenime. Ne, kiek aš žinau jis niekada jo nežaidė. Tačiau būtent per krepšinio varžybas Pasvalyje kai jam buvo 16 ar 17 metų, jis pastebėjo vieną iš žaidėjų, gražiąją Aleksandrą Kalvėnaitę. “Jos juodi plaukai ir šokančios akys giliai paveikė mane”. Tik po keleto metų jis pagaliau turėjo galimybę su ja susipažinti, sužavėti ir vesti ją 1941-aisiais. Jie kartu praleido beveik 70 metų iki jos mirties 91-erių metų 2011-aisiais.

Valandos greitai bėgo arenoje mums pereinant nuo vieno užsiėmimo prie kito – žiūrint vaikų žaidimus ir varžybas. Jų laimingi veidai bei šlapi nuo prakaito marškinėliai buvo įrodymas koks galingas yra sportas ir kaip svarbu yra į jį įtraukti ir suburti vaikus.

Vėliau jie pasidalino į mažesnes grupeles ir išvyko į įvairias ekskursijas, į Siemens areną, BMW, Mercedes-Benz bei Opel automobilių salonus, programavimo paslaugų įmonę Devbridge Group ir specializuotą sporto prekių parduotuvę Sport Point.

Bet grįžkime į ketvirtadienį:

Tą dieną – ir visą penktadienį – nuo 9 iki 5-ių, mūsų namų šv. Jono gatvėje 13a, stalas valgomajame kambaryje buvo užsėstas ASSIST komandos: valdybos narių Joe Gould ir Bob Fleishman kartu su Jill B Thompson, priėmimo direktore Philip’s Andover mokykloje (kurią lankė mūsų brolis Aleksas). Jie pravedė interviu su 60 moksleivių, kurie tikisi tapti vieni iš 6 ASSIST programos moksleivių, vyksiančių mokytis į JAV privačias mokyklas. Turėjome galimybę dalyvauti interviu procese ir klausytis vaikams užduodamų klausimų.

Kas mane labiausiai nustebino, tai kokie pasitempę ir iškalbūs šie 16, 17-mečiai, kalbantys idealia sklandžia anglų kalba, pasakojantys apie savo hobius ir ambicijas. Taip didžiavausi mūsų jaunais žmonėmis. Tarp kitko, Joe Gould paminėjo, kad Lietuvos moksleiviai yra vieni iš labiausiai gerbiamų programos užsienio moksleivių.

Penktadienio vakare mes suorganizavome ASSIST alumni vakarą, į kurį susirinko nemažai svečių. Du atvykę svečiai - programos senbuviai, dalyvavę joje net 80-aisiais metais (dar gerokai prieš Kazickų šeimos fondo ir ASSIST bendradarbiavimą) ir dabar sėkmingai sukūrę savo karjeras.

Joe, Bob ir Jill pasiliko smagiai ir įdomiai vakarienei.

Ketvirtadienio rytą apsilankėme Vilniaus Tech parke, kurį mums aprodė ir kartu su mumis pietavo Prof. Vladas Lašas ir jo duktė Dalia Lašaitė, įkūrusi sįkmingą 3D modelių kompaniją – CGTrader, bei Mantas katinas, dirbantis Investuok Lietuvoje, vyriausybės įkurtoje įmonėje, skatinančioje užsieniečius investuoti Lietuvoje.

Penktadienį susitikome su Litvakworld atstovais. Ši organizacija buvo įkurta 2011 m. su tikslu apsaugoti ir paskleisti žodį apie Žydų paveldą Lietuvoje. Vilnius gi buvo kažkada vadinamas “Šiaurės Jeruzale”. Matėme vietą, kur kažkada stovėjo Didžioji Sinagoga, pastatyta 1633 m. ir sovietų nugriauta 1957 m. Dabar ten stovi tik pasatatas, naudojams vaikų darželio. Planuojama neatsatyti Sinagogos, kuri vienu metu buvo didžiausia Europoje, bet įkurti atmintiną vietą ir edukacinį centrą. Šis projektas dar vos prasidėjo ir aš pasiūliau jiems pagelbėti sukurti patariančiųjų valdybą iš žymių niujorkiečių bei amerikiečių, turinčiu lietuviško kraujo.

Turėjome keletą susitikimų, kurių metu aptarėme Tėvelio 100-ojo jubiliejaus minėjimą:

Apsilankėme Nacionalinėje bibliotekoje aptarti birželio 14-15 d. planuojamą renginį. Jie remia politinę konferenciją, kurios metu vyks paskaita apie diasporos kritinę rolę daugelį metų padedant Lietuvai eiti nepriklausomybės 1991-aisiais link, pabrėžiant Juozo P. Kazicko, Amerikos aktyvaus veikėjo Kazio Ambrozaičio ir Adolfo Damušio pastangas. Planuojame Juozo P. Kazicko laiškų ir kalbų parodą bei skaidrių ir video montažą apie jo gyvenimą.

Taip pat birželio mėnesį Kasiulio muziejus (kurį Mykolas aplankė pirmą kartą) planuoja neeilinę parodą iš Kazickų šeimos privačios jo darbų kolekcijos. Daugelis žmonių nesuvokia Juozo P. Kazicko, kaip remėjo, rolės dailininko gyvenime – sumokėjusio už jo galeriją Paryžiuje ir įsigijusio jo daugelį darbų. Tačiau svarbiausia, jis buvo ištikimas Kasiulio draugas visą gyvenimą.

Taip pat paminint Tėvelio jubiliejų, planuojamas jaunųjų muzikos talentų koncertas šeštadienį, balandžio 14 d. Vaidilos teatre. Mūsų Tėvelis visad mėgo paminėti Lietuvos kultūrą, kviesdamas Lietuvos menininkus mokytis ir dalintis savo menu JAV, tuo tikslu, kad amerikiečiai daugiau sužinotų apie mūsų Tėvynę, ypač tamsiaisiais Šaltojo karo metais.

Sekmadienį, balandžio 15 d., šv. Kazimiero bažnyčioje vyks ne eilinės mišios ir koncertas po jų, suorganizuoti Renatos Marcinkutės Lessieur ir profesoriaus Laimono Digrio, kurie užsuko į svečius pasidalinti idėjomis. Jie taip pat planuoja prisiminti Mamytę koncertu jos gimimo dieną, birželio 17 d.

Ir, žinoma, kaip ir kiekvieną vizitą į Lietuvą užbaigėme sustodami Antakalnio kapinėse, pagerbti Mamytę ir Tėvelį, jų atmintį ir sukalbėti maldą dangaus malonei. Paminklas buvo padengtas sniegu, spaudė šaltukas, primindamas mums tą liūdną dieną 2014-aisiais, mūsų laikiną gyvenimą ant žemės ir kaip turime dėkoti už kiekvieną brangią minutę praleistą kartu su brangiaisiais tėveliais.

Prašome pasižymėkite kalendorius kelionei į Lietuvą sudalyvauti Juozo P. Kazicko ir Aleksandros Kazickienės atminimo renginiuose:

Balandžio12-16 ir birželio 10-18.

Krepšinio Galios šventė šeštadienį birželio 16."