Naujienos
Kazickų Šeimos Fondas finansavo Kauno Logopedinės Pagalbos Centro logopedės ekspertės bei psichologės Dr. Vilmos Makauskienės stažuotę, dviejų savaičių trukmės mikčiojančių žmonių terapijos programą birželio mėnesį, Amerikos Mikčiojimo Institute.
Prieš prasidedant programai, Amerikos mikčiojimo instituto darbuotojai surengė paramos vakarienę, kurioje dalyvavo aktorius Bruce Willis, Amerikos vice prezidentas Joe Biden ir daug kitų žymių mikčiojančių žmonių bei instituto sponsorių. Ir aktorius Bruce Willis ir Amerikos vice prezidentas Joe Biden savo kalbose pabrėžė, kad svarbu priimti mikčiojimą, nevengti bendravimo ir neleisti, kad užsikirtimai ar kalbos baimė, trukdytų siekti savo tikslų.
Dr. V. Makauskienė dalinosi stažuotės įspūdžiais: "Esu labai dėkinga Kazickų Šeimos Fondui už suteiktą finansinę paramą. Tik Kazickų šeimos narių dėka turėjau galimybę dvi savaites aktyiai dalyvauti Amerikos Mikčiojimo Instituto terapijos programoje. Jie siekia padėti Lietuvos mikčiojantiems ir specialistams įgyti daugiau žinių apie mikčiojimo ir su juo susijusių psichologinių sunkumų įveikimą. Gauta fondo parama mane įpareigoja dalintis įgytomis žiniomis su mikčiojančiais žmonėmis, jų artimaisiais, supažindinti su Amerikos Mikčiojimo Instituto veikla Lietuvos logopedus.
Amerikos Mikčiojimo Institutas gerai žinomas visame pasaulyje, nes jame dirba specialistai turintys ilgalaikę darbo su mikčiojančiais patirtį. Dirbant su mikčiojančių žmonių grupe ar individualiai siekiama ne tik sumažinti mikčiojimo simptomus, bet padėti keisti negatyvias mintis, įveikti nerimą, gėdos jausmą, gerinti mikčiojančiųjų gyvenimo kokybę. Instituto šūkis - „kalbėk laisvai, gyenk be baimės“ atskleidžia pagrindinius veiklos tikslus – padėti mikčiojantiems žmonėms keisti požiūrį į bendravimą, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, įveikti kalbėjimo baimę. Šiuos tikslus padėjo pasiekti atviras požiūris į mikčiojimą, aktyvus dalyvavimas grupėje, bendravimas su įvairiais pašnekovais, skirtingose kalbinėse situacijose.
Esu dalyvavusi mikčiojimo programose Amerikoje, Kanadoje, daugelyje Europos šalių. Ši programa nuo visų kitų skyrėsi tuo, kad joje pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas ne į sklandaus kalbėjimo technikų mokymą, bet taikant kognityvinę elgesio terapiją, buvo siekiama sumažinti bendravimo vengimą, keisti mikčiojančiųjų požiūrį į save, mikčiojimą ir įveikti kalbėjimo baimę kasieninėse gyvenimo situacijose.
Amerikos Mikčiojimo Institutas parengė programą mikčiojantiems, kurie galėjo praktikuotis grupėje, su kitais mikčiojančiais žmonėmis ir individualiose pratybose. Programos dalyviai, turėjo atlikti daugybę praktinių užduočių, kurios buvo susietos su sunkumais, kuriuos kasdien patiria mikčiojantys žmonės. Programos metu buvo daug kalbama apie bendravimo vengimą. kalbėjimo baimę, emocines reakcijas į užsikirtimus, gėdos jausmą ir nepasitikėjimą savimi. Pavyzdžiui, vienos merginos vardas buvo Taylor ir „Strabucks“ kavinėje, užsisakydama kavą, ji pasakydavo vis kitą vardą, kad nesumikčiotų. Ilgainiui ji nebeatsimindavo, kurioje kavinėje kokį vardą pasakė ir bijodavo, kad padavėja gali nustebti, jei ji prisistatys kitu vardu“. Programos pradžioje, praktinės užduotys buvo atliekamos gatvėje, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, kuriems buvo užduodami paprasti klausimai: kiek dabar valandų, ar kur rasti skirtingus objektus (pvz., muziejus, gatvė, metro stotelė ir kt.). Paskutinė, kalbėjimo baimės įveikimo užduotis buvo įlipti į pilną keleivių metro, ir nevengiant užsikirtimų, nes mikčiojantys labai greitai randa sinonimų, pasakyti: „Laba diena, mano vardas V-v-v-v-vilma, aš m-m-m-m-mikčioju, man reikalinga auditorija. Ačiū visiems už dėmesį“. Sunku įsivaizduoti, ką reiškia mikčiojančiam įlipti į pilną viešojo transporto priemonę ir pasakyti tokius žodžius girdint visiems žmonėms!? Daugelis dalyvių po šitos užduoties sakė: „Man jau niekas nebebaisu, nes peržengiau per save“. Dauguma dalyvių tik programos dėka sugebėjo priimti save kaip mikčiojantį asmenį. Dalyviai buvo skatinami analizuoti savo emocnius išgyvenimus, suprasti kaip mintys veikia elgesį. Payzdžiui, kai kuriems mikčiojantiems žmonėms, jei turi paskambinti dėl darbo interviu, kyla išankstinis nerimas. Tos mintys įtakoja emocinę būseną, tuomet kalbėti būna dar sunkiau ir mikčiojimas sustiprėja. Studentai nuolat susiduria su iššūkiu kalbėti prieš auditoriją. Kartais sako dėstytojui „aš nepasiruošiau“ vien tik tam, kad išvengtų viešo kalbėjimo.
Stažuotė Amerikos Mikčiojimo institute man suteikė pasitikėjimo dirbant su mikčiojančių žmonių grupe, daug naujų žinių, idėjų, kurias galėsiu pritaikyti savo praktiniame darbe. Dalyvavimas intensyvioje programoje padėjo suprasti, kad mikčiojimo įveikimas yra logopedo ir mikčiojančio kelionė kartu, nes nuo žmogaus motyvacijos, vidinio nusiteikimo ir atvirumo priklauso bendravimo pokyčiai. Didžiuojuosi savo klientais, kurie skiria tiek daug pastangų siekdami įveikti mikčiojimą, džiaugiuosi matydama jų drąsą, didelį norą efektyviai bendrauti ir esu dėkinga jiems už pasitikėjimą".
|
|
|
Nuotraukos iV. Makauskienės