Naujienos

Šį apdovanojimą 2018 m. įsteigė Kazickų šeimos fondas ir Lietuvių kalbos draugija. Premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakinininko, kraštotyrininko Petro Būtėno (1896–1980) ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės (1920–2011) atminimą.

Premijos diplomą laureatui įteikė Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro generalinė direktorė Neila Baumilienė ir Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė. Renginyje taip pat dalyvavo Kazickų šeimos fondo Vilniaus biuro generalinė direktorė Agnė Vertelkaitė ir programų koordinatorė Ieva Sriebaliūtė. Garbingi iškilmių svečiai buvo Petro Būtėno sūnus Donatas su žmona Danguole.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, kalbėdamas apie tai, koks svarbus žmogui ryšys su gimtine ir gimtąja kalba, prisiminė Sąjūdžio laikais vykusias ekspedicijas į Rusiją, Saratovo stepėse esantį Čiornaja Padinos kaimą. Šis kaimas, įkurtas ištremtų 1863 m. sukilimo dalyvių, – verslininko, mecenato dr. Juozo Petro Kazicko (1918–2014) gimtinė. Pažintis su šiuo kaimu ir jo istorija Audriui Antanaičiui tapo ir pažinties su Kazickų šeima pradžia. Dr. Juozas Petras Kazickas savo gimtinės niekada nepamiršo. Jo rūpesčiu ir pastangomis Čiornaja Padinoje pastatyta koplyčia. Vykdant dr. Juozo Petro Kazicko valią, į šią koplyčią atvežta palaidoti urna su žiupsneliu jo pelenų.

Žmogaus ryšio su gimtine ir gimtąja kalba svarbą pabrėžė ir Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro generalinė direktorė Neila Baumilienė. Ji kalbėjo apie Kazickų šeimą kaip apie žmones, nuoširdžiai įsipareigojusius Lietuvai ir paskyrusius jai visą gyvenimą. Aleksandra Kazickienė skatino ir rėmė įvairias lituanistinio švietimo iniciatyvas JAV, rūpinosi vaikų globos namų auklėtiniais ir neįgaliais vaikais Lietuvoje. Įsipareigojimą Lietuvai ir lietuvių kalbai ypač gerai atskleidžia Aleksandros Kazickienės dėmesys išeivijos jaunimo lituanistiniam švietimui. 2006 m., remiantis Aleksandros Kazickienės finansine pagalba, Long Ailende įkurta lituanistinė mokykla, jai suteiktas Aleksandros Kazickienės vardas. 2012 m., pagerbdama Motinos atminimą, Kazickų šeima sukūrė paramos JAV lituanistinėms mokykloms programą (AKGP, Alexandra Kazickas Grant Program). Šia programa siekiama užtikrinti lietuvių kalbos, lietuviškojo paveldo ir tradicijų išlikimą, remiant JAV lituanistines mokyklas ir darželius.

Petro Būtėno palikimo tyrėja panevėžietė lituanistė Lionė Lapinskienė priminė šio talentingo ir veiklaus žmogaus gyvenimo kelią, apžvelgė svarbiausias jo darbų sritis. Petro Būtėno, kaip ir daugybė kitų Nepriklausomos Lietuvos inteligentų, asmeninių užmojų ir darbų aprėptis prilygo ištisos universiteto katedros veiklos mastui.

Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis susiejo Petro Būtėno ir doc. dr. Broniaus Dobrovolskio pedagoginės veiklos aspektus. Kalbininkas teigė, kad doc. dr. Bronius Dobrovolskis visada buvo pedagogo lituanisto pavyzdys daugybei Vilniaus universiteto studentų, padoraus bei sąžiningo mokslininko ir vadovo pavyzdys kolegoms.

Prasmingai ir jautriai suskambo Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkės prof. dr. Genovaitės Kačiuškienės sveikinimo žodis laureatui gimtąja Petro Būtėno pasvaliečių šnekta. Pasvaliečių dainų šia šnekta padainavo Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblio „Rags“ dainininkai (vad. Daiva Adamkavičienė).

Renginio vedėja Panevėžio kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė vieną po kito kvietė prie mikrofono sveikintojus: kolegas, bičiulius, buvusius mokinius. O laureato kalba dar kartą įrodė doc. dr. Broniaus Dobrovolskio talentą apie svarbiausius dalykus kalbėti paprastai ir įtikinamai, kalbėti taip, kad neliktų abejingų.

Nuoširdžiai ačiū Kazickų šeimos fondui, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriui, Donatui ir Danguolei Būtėnams, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai, Pasvalio kultūros centro folkloro ansambliui „Rags“ už puikią šventę ir nepaprastą lietuvių kalbos pamoką.

Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė,

žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė

Rita Urnėžiūtė

Nuotraukos: Gintaro Lukoševičiaus