Naujienos
Šį rudenį projekto "Krepšinio Galia" treneris pradėjo programos krepšinio bei gyvenimo įgūdžių pamokas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Ten apsilankęs taip pat šiais metais prie programos prisijungęs sporto konsultantas Rūtenis Paulauskas dalijasi pastebėjimais.
Rūtenis Paulauskas:
Kauno nepilnamečių pataisos namai: geresnis gyvenimas - geresnis krepšinis
Šių metų spalio mėnesį Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai prisijungė prie projekto „Krepšinio galia“ 2016-2017 m. sezone. Žinomo JAV verslininko Juozo Kazicko šeimos fondo remiamas projektas skirtas didinti vaikų ir paauglių užimtumą Lietuvos miestuose ir rajonuose, lavinti ir šviesti projekto dalyvius, skatinti jų kūrybiškumą ir norą tobulėti. „Krepšinio galia“ kryptingai siekia kovoti su tokiomis problemomis, kaip skurdas, alkoholizmas, prekyba žmonėmis ar socialinė atskirtis. Krepšinis šiame projekte – tai priemonė priartėti prie vaikų ir paauglių, parodyti jiems, kad jie yra svarbūs, išklausyti juos ir suprasti, suvienyti, paskatinti svajoti ir siekti tikslų. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų auklėtiniai kiekvieną savaitę susitinka su projekto treneriais, kurie ne tik moko krepšinio žaidimo pagrindų ir subtilybių, bet kartu su paaugliais bendrauja, skatina juos tobulėti.
Man patinka D. Trumpas, o man H. Clinton! Mes nugalėtojai, o jūs – „lūzeriai“! Visas pasaulis dalijosi į dvi dalis tuomet, kai lankiausi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. O čia nėra kam lieti pykčio dėl politikos, asmeninių nesėkmių, patirto streso ar nuovargio, nepasisekusios meilės, praloštų pinigų ir noro geriau atrodyti už kaimyną. Šiuos vaikinus į laimėjusius ir pralaimėjusius gali skirti tik neantagonistinė veikla – krepšinis. Ir tai tik porai valandų! Ar esate kada nors girdėję kad ką nors supriešintų krepšinis? Gal Graikijoje ir Turkijoje tai pasitaiko, tačiau tai daugiau paremta politiniais nei sporto motyvais. Esu tikras, kad krepšinis yra pati geriausia priemonė skatinanti taiką tarp žmonių, galimybė padėti jiems vystytis, leisti parodyti savo galią ir patirti malonumą. Gal apie malonumą ir kitus dalykus įdomu būtų pasikalbėti.
Nepilnamečių pataisos namuose lankiausi pirmą kartą ir prisipažinsiu, jog šiek tiek jaudinausi. Bijojau piktų žvilgsnių, klausimų į kuriuos negalėsiu atsakyti, agresyvių replikų, slegiančio uždarumo ir viską varžančių taisyklių. Tačiau jeigu nežinočiau, kad jau esu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose net neįtarčiau, jog prieš mane yra vaikinai padarę sunkius nusikaltimus. Tvarkingai apsirengę, besišypsantys ir nusiteikę pačiai tikriausiai krepšinio treniruotei. Šiems 12-ai vyrų krepšinis yra laisvę primenantis malonumas. Jų diena suplanuota taip, kad nėra kada nuobodžiauti: lanko vidurinę mokyklą, mokosi staliaus, virėjo amatų, tobulina darbą su kompiuteriu, susitinka su svečiais. Vis dėl to krepšinio treniruotės su profesionaliu treneriu vieną kartą per savaitę yra tikra atgaiva, susidomėjimas ir azartas.
Tvarkingoje sporto salėje treniruotė prasideda tiksliai numatytu laiku. Trenerio žodis, jiems yra taisyklė. Taisyklių šie vyrai mokosi laikytis kiekvieną dieną. Jeigu nori anksčiau išeiti į laisvę, gauti paskatinimų, išmokti kitaip gyventi, neturi nusižengti taisyklėms. Pliusų ir minusų sistema šiuo metu jiems yra gyvenimo pagrindas. Todėl valdyti šiuos vyrus, bent jau per treniruotę, tikrai nėra sudėtinga. Pratybose pakartojami beveik visi krepšinio elementai. Kai vieno žaidėjo kamuolys dažniau nei kitų skrieja į krepšį, paklausiu iš kokio miesto jis čia atvyko. Iš Klaipėdos atsako tyliai. Na aišku, kur gi dar yra geresnė metikų krepšinio mokykla, jei ne uostamiestyje! Sklinda legendos, kad Klaipėdoje treneriai net užrakindavo vaikus sporto salėje, kad šie lavintų savo metimų į krepšį techniką. Gal pataisos namai, galėtų būti metimų į krepšį treniravimo technologijų „Silicio slėniu“? Užrakini ir palieki kokiai parai, o po to keliauji į LKL snaiperio konkursą! Jeigu rimtai, šioje treniruotėje nesijautė motyvacijos trūkumo, kuris ištinka „profų“ komandas, kai savaitgalį nebeturi varžybų. Šie vyrai net nežino ar iš viso kada nors žais rungtynes, tačiau dirba, lyg kitą dieną lauktų svarbiausias gyvenime finalas.
Pataisos namuose bręstančio žmogaus gyvenimas yra sudėtingas. Nors čia jie mokomi įvairių praktinių dalykų, kurie padėtų kabintis į gyvenimą, daugumą jų taip ir neužsikabina. Dažnai patys pasijaučia, kad niekam nereikalingi, nebeturi pas ką grįžti ir ką veikti, todėl ir vėl sugrįžta atgal padarę nusikaltimą. Sulaukus 18-os metų, vaikinams yra suteikiama teisė spręsti, kur jie toliau norėtų atlikti bausmę, čia ar suaugusių įkalinimo įstaigose? Tie, kurie neplanuoja gyventi be nusikaltimų, dažnai nusprendžia pereiti į suaugusių „zoną“, kur sąlygos yra žymiai brutalesnės. Tačiau, toks perėjimas pas suaugusius vyrus yra nusikaltėlių pasaulio „taisyklė“, leidžianti geriau integruotis į šį luomą, nubraukianti negarbingą „malalietkos“ praeitį. Sakoma, jog kasmet tokių atvejų būna apie 10 proc..
Bendravimas su pataisos namų personalu buvo šiltas ir įdomus. Tai kitokią pedagoginę, psichologinę ir socialinę patirtį turintys žmonės. Man įstrigo jų geras noras nevadinti įstaigos kolonija ar kalėjimu, o palaikyti paprastą namų pavadinimą. Jie nori, kad šiuose namuose vaikinai įgytų ne tik reikalingus darbo įgūdžius, bet ir išmoktų bendrauti, taptų atsakingi, atskirtų ir vertintų pozityvius ir neigiamus gyvenimo reiškinius. Tačiau, kiek daug reikia pastangų, norint tai įgyvendinti, kai „namiškiai“ yra izoliuoti nuo visuomenės. Įstaigos direktorius yra kupinas optimizmo, o jo akys nenustoja žibėti pasakojant, kad viską ir čia galima padaryti. Turime tikėti tais vyrais kurie čia gyvena, turime būti kantrūs ir nenuleisti rankų jeigu kam nors nepasiseka, turime jiems padėti ir nuolat galvoti apie jų ir mūsų sėkmę!
Ne kartą esu pamastęs, kad krepšinis yra gyvenimo metafora... Kartais krepšinis, kaip ir gyvenimas gali būti labai paprastas žaidimas. Žaisti kieme su draugais, jausti malonumą, spręsti nesudėtingas taktines užduotis, nesvarbu laimėti ar pralaimėti, nepatiri streso yra gan nesunkus užsiėmimas. Gyvenimas pataisos namuose atrodytų taip pat yra kaip paprastas žaidimas: paruoštas valgis, darbotvarkė, mokslas ir darbas, suplanuotas laisvalaikis, saugi ir be didelių iššūkių diena, savaitė, mėnuo. Tačiau krepšinis gali būti ir labai sudėtingas, nenuspėjamas žaidimas. Aistra, sudėtingi taktiniai sprendimai, didelis greitis, rizika, stresas, lyderystė, pergalinga euforija ir pralaimėjimų kartėlis. Gyvenimas laisvėje dažnai atrodo, kaip sudėtingas žaidimas: iššūkiai, konkurencija, nenuspėjamos situacijos, klasta, teisingi ir neteisingi sprendimai, pagundos, džiaugsmas, nusivylimas ir laimė. Žaisdamas laisvalaikio krepšinį vargu ar išmoksi žaisti didįjį krepšinį. Tačiau sistemingos treniruotės, gali padėti tapti geru krepšininku! Projektas „Krepšinio galia“ remia idėją, kad Kauno nepilnamečių pataisos namai yra vieta, kur norima padėti jaunuoliams tapti geresniais sudėtingo gyvenimo žaidėjais!