Naujienos

USC Shoah Fondas ir Vizualios Istorijos bei Švietimo Institutas dalinasi naujienomis apie bendradarbiavimą su Kazickų Šeimos Fondu:

Donoras suteikė galimybę surūšiuoti lietuviškų istorijų pasakojimus, atskleidžiant vienos iš šalių, skaudžiausiai paliestų Holokausto metu, istoriją

2019 m. birželio 14 d.

Vykdant nacistinės Vokietijos paskutinį sprendimą, kai kuriose šalyse pasisekė kiek labiau nei nacių okupuotoje Lietuvoje. Daugiau nei 90 procentų šalyje karo metu gyvenančių 250,000 žydų buvo išžudyta.

USC Shoah Fondas įrašė netoli 50 istorijų lietuvių kalba, pasakojančių apie šį skaudų Antrojo pasaulinio karo istorijos skyrių. Tačiau interviu dar nebuvo suindeksuoti, nes sudėtinga buvo rasti lietuviškai kalbančių šiam darbui tinkančių žmonių.

Tačiau tai jau greit pasikeis. Dosnaus Kazickų Šeimos Fondo granto dėka USC Shoah Fondas rado 3 tinkamus lietuviškai kalbančius asmenis, kurie apmokyti paniro į istorijų indeksavimą. Šis procesas suteiks galimybę lengvai rasti pačius svarbiausius kiekvienos istorijos momentus. Kiekvienas pasakojimas yra maždaug dviejų valandų ilgio. Šis grantas taip pat padės įgyvendinti dar dvi iniciatyvas Lietuvoje:

• Gegužę bus atvežti Vizualios Istorijos Instituto 55,000 genocido aukų istorijų archyvai į Vilniaus Universitetą Lietuvoje.
• Suvesti lietuvišką medžiagą į IWitness, USC Shoah Fondo nemokamą tinklalapį mokymo tikslais, kuris suteiks galimybę Lietuvos paaugliams prieiti prie Lietuviškų istorijų jų mokyklų klasėse

„Širdingai dėkojame Kazickų Šeimos Fondui už šią dovaną, kurios dėka ne tik galime pasidalinti lietuviškomis istorijomis su viso pasaulio mokslininkais, tačiau ir atvežti mūsų archyvus į Lietuvą, suvedinėjančios sąskaitas su sudėtinga istorija,” dalijosi Karen Jungblut, USC Shoah Fondo pasaulinių iniciatyvų direktorė.

1940-ųjų vasarą, po sovietų ir vokiečių pakto pasidalinti Rytų Europą, sovietų kariai užėmė Lietuvą. Komunistų režimas nacionalizavo privačius verslus, išžudė politinius kalinius ir ištrėmė tūkstančius piliečių, įskaitant nemažai žydų, į Sibiro gulagus.

Kai po metų nacistinė Vokietija įsiveržė į Lietuvą, kai kurie lietuviai juos šiltai pasitiko ir padėjo vokiečiams naikinti žydus, vadovaudamiesi pretekstu, kad žydai ėjo išvien su sovietais. Kiek prieš ir po vokiečių okupacijos 1941-ųjų birželį, lietuviai pradėjo žudyti eilinius žydų kilmės žmones. Žudynės pasiekė viršūnę atvykus vokiečių mobiliosioms žudymo pajėgoms, kurios pradėjo masinius žydų sušaudymus, o šių aukų turtas būdavo pasigrobtas arba išparduotas aukcionuose.

Kolekcijoje lietuvių kalba, kuri jau greitai bus suindeksuota, yra nemažai žymių žmonių pasakojimų. Jų tarpe ir Ruvin Zeligman, vienintelio išgyvenusio masines skerdynes 1941-aisiais, kurių metu buvo nužudyta apie 1500 žydų. Tada jam buvo 10 metų.

Zeligman pasakojo kaip jo šeima kartu su didele žmonių grupe buvo suvaryta Lietuvos policijos į kapines ir į juos pradėta šaudyti. Jis matė kaip jo tėvas įgriuvo į griovį. Kai žydai pradėjo kovoti už savo gyvybes, kilo chaosas ir Zeligman nubėgo pasislėpė už medžių ir vėliau pasiekė kitą upės krantą. Grįžęs namo rado Lietuvos policininkus konfiskuojančius jo šeimos daiktus.

Pasakotojų tarpe išgyvenę žudynes: Stanislovas Rubinovas, vėliau tapęs teatro direktoriumi; Irena Veisaitė, žymi asmenybė mokslo pasaulyje; Markas Petukhauskas, meno kritikas; ir Vladas Varchikas, rezistencijos narys, gelbėjęs kitus.

Šis projektas pristatomas kai šalis pati ieško atsakymų savo istorijoje Holokausto metu. Praeitais metais buvo pakelta Jono Noreikos istorija. Lietuvoje jo garbei pavadintos mokyklos bei gatvės, nes buvo manoma kad jis aktyviai dalyvavo rezistencinėje veikloje prieš sovietus ir buvo jų nužudytas. Tačiau dabar manoma, kad būtent jis užsakė tūkstančių žydų žudynes Holokausto metu.

Lietuva – tolimiausias taškas rytuose, kur siekia Vizualios Istorijos archyvai Europoje.

Balandį, sutapus su archyvų pristatymu Vilniaus Universitete, jo bibliotininkai suorganizavo seminarą, supažindinantį vietinius mokytojus, administratorius bei mokslininkus su archyvo daugybe funkcijų.

Andrea Szőnyi, USC Shoah Fondo tarptautinio švietimo programų direktorė  Vengrijoje, pristatė prezentaciją apie Vizualios Istorijos Archyvus ir IWitness.

“Archyvų instaliacija Lietuvoje padės plačiau mokyti apie Holokausto pasėkmes Lietuvoje,” pasakojo Szőnyi. “Tai padės mokytojams, moksleiviams ir mokslininkams geriau suvokti įvykius, įvykusius čia pat jų vietinėje aplinkoje, išgirsti tai išgyvenusiųjų istorijas”.

Šiai lietuviškų interviu kolekcijai, kartu su kitais 137 interviu, surinktais Lietuvoje kitomis kalbomis, finansinę paramą taip pat skyrė Institute Next Generation Council narė Leesa Wagner bei jos vyras Leon Wagner.

Nuotrauka viršuje: Lietuvos žydai ir vokiečių karys Holokausto Lietuvoje metu 1941 m. birželio 24 d.

Teksto originalas anglų kalba ir nuotraukos USC Shoah Foundation