Naujienos
 |
Švęsdama Nepriklausomybės dieną 2020 m. vasario 16 d. mūsų šeima pradeda jubiliejinius mūsų matriarchės Aleksandros Kazickienės (1920.06.17 – 2011.06.17) metus ir dalinasi su Jumis jos meilės jausmais Lietuvai, jos gimtinei, kuri taip brutaliai buvo iš jos atimta. Ji išliko tvirto charakterio, giliai tikinti moteris, nepaisant gyvenimo netikrumo karo niokojamais laikais.
1945 m. Vokietijoje, kur kartu su savo vyru ir dviejų metų dukrele Jūrate jie gyveno kaip perkeltieji asmenys, į savo labai saugomą dienoraštį, kurį šeima atrado tarp jos daiktų jau po jos mirties, ji įrašė šiuos žodžius:
Vasario 16-oji! Labai graži diena, tiesiog pavasaris. Mes su Juozuku išvažiavom į Cobourg. Cobourge daug lietuvių matyti, visi atbėgėliai, kaip mes. Susirūpinę, nes neduoda leidimų apsigyventi, siunčia į lagerius. O mielas Dieve, kada mes vėl iškilmingai, laisvi, džiaugsmingai švęsime Vasario 16-tąją?
Vakar Lichtenfelse buvo Vasario 16-os minėjimas... Diena graži, girdėti paskelbiant alarmą, lėktuvai skrenda, kažkur girdėti bomborduojant. Liūdna ir taip sunku, jokios vilties.
Kiekvieną vakarą prisimenu viską kas teko pergyventi, ir taip tiesiog krūtinę draskančiu skausmu ilgiuosi tėvynės ir tų palaimintų dienų, tam mielam kampely, Vilniuje, Žvėryne…
Dieve mielas, esu nelaiminga, jog negalėjau nueiti į bažnyčią ir pasimelsti, jog Tu saugotum mano dukrytę ir laikytum ją sveiką, leistum jai užaugti dorai ir naudingai Tau ir Tėvynei!
Jūratė ir jos trys broliai Juozas, Mykolas ir Jonas yra laimingi, kad gali tęsti Aleksandros patriotizmo ir labdaringos veiklos palikimą per Kazickų šeimos fondo darbą bei Aleksandros Kazickienės atminimo lituanistiniam švietimui paramą.
|
