Naujienos

Lietuvos istorijos vadovėliuose daug puslapių skirta įvykių Lietuvoje, vedusių link laisvės atgavimo 1990 m., apžvalgai, tačiau keletas skyrių turėtų būt skirta ir Lietuvos diasporos veiklai šiuo tikslu. Dr. Juozas Kazickas, jo šeima ir daugelis bendraminčių kasdien stengėsi vėlgi įrašyti Lietuvos vardą į pasaulio žemėlapį sovietų okupacijos metu. Jo dukra, Jūratė Kazickaitė, žurnalistė, rašytoja ir Lietuvos patriotė, dalinasi mintimis apie įvykius Lietuvoje su Amerikos auditorija The Washington Times laikraštyje 1989 m. vasario 20 d.:

Prologas laisvei Lietuvoje? 

tekstas: Jūratės Kazickaitės

originalas anglų kalba

Praeitą savaitę, pirmąkart per 50 metų, 1918 metų Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metinės tapo oficialia nacionaline švente. 1988 m. daugelis protestuotojų buvo suimti ir sumušti, tačiau 1989 m. tūkstančiai susibūrė miestų aikštėse be baimės, o kadais uždrausta trispalvė plevėsavo aukštai.

Paskutinių metų įvykiai Lietuvoje ir kaimynystėse šalyse, Latvijoje ir Estijoje, giliai įkvėpė mus visus, praradusius tėvynes sovietams okupavus šalis 1940 m. Sunkiai suvokiama, kad Baltijos šalių piliečiai atvirai reikalauja savivaldos, ekonominės nepriklausomybės ir netgi visiško atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos. Ne ką mažiau nuostabu, kad sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas toleruoja kai kuriuos iš šių poelgių. 

Aš gimiau Lietuvoje, pačiame Vokietijos ir Rusijos karo įkarštyje. Mano šeima aktyviai dalyvavo pogrindiniame judėjime prieš komunizmą pirmosios Rusijos okupacijos metu 1940-41 m. Stalinistinis persekiojimas buvo itin intensyvus, tad gyvenome kasdieninėje baimėje. kad mus areštuos ir ištrems į Sibirą.

1944 m. liepą, kai rusų armija įsiveržė į Vilnių, bombarduodama vokiečių postus, ir artilerijos sviediniams sprogstant aplinkui, bėgome vidury nakties, pasikinkę arklius į vežimus. Praleidę tris metus nežinomybėje, karo alinamoje Vokietijoje, atradome naujuosius namus Amerikoje.

Kaip ir visi Amerikos lietuviai, be galo didžiuojuosi mano paveldu. Mes, Baltijos šalių emigrantai, niekada nepraradome vilties, kad mūsų tėvynės vėl bus nepriklausomos. Mus palaiko JAV prezidentai, nuo Franklin D. Roosevelt visi prezidentai sakė tai, ką buvęs prezidentas Ronald Reagan pasakė praeitais metais: "Mes niekada nepripažinome priverstinio Lietuvos suvienijimo su Sovietų Sąjunga ir niekada to nepripažinsime".

Nauja vilties banga įsibėgėjo glasnost ir perestroikos dėka. Gorbačiovo nauja politika gimė stengiantis gelbėti byrančią ekonominę sistemą. Tačiau Baltijos šalyse tai pažadino galingą tautos jausmą ir nusistatymą prieš sovietų valdžią.

Lietuviai ir estai neseniai paskelbė, kad jų kalbos yra oficialios nacionalinės kalbos. Estai netgi priėmė rezoliuciją, suteikiančią Parlmentui veto galią prieš sovietų įstatymus. Katalikų bažnyčia, istorijoje stovinti Lietuvos disidentinio judėjimo priešakyje, pagaliau vėl atvėrė Vilniaus katedros ir dar keleto kitų bažnyčių duris pamaldoms.

Šie įvykiai suteikė Prezidentui Bush'ui istorinę galimybę. Tuo pačiu metu, kai Afganistane, Angoloje ir kitose pasaulio šalyse vyksta taikos bei laisvės judėjimai, panašūs įvykiai bręsta ir Baltijos šalyse.

Bush'as sakė, kad jis nori matyti sovietų vykdomą progresą žmogaus teisių srityje iki Žmogaus Teisių Konferencijos Maskvoje 1991 m. Nėra geresnio testo už šį Baltijos šalių klausimu.

Paskutiniai įvykiai parodė, kad tvirta JAV pozicija nepripažinti sovietinės Baltijos šalių aneksijos turėtų išlikti pagrindine Amerikos politika Baltijos šalių atžvilgiu.

Dabar pats tas laikas kai Vašingtonas turėtų liepti Gorbačiovui oficialiai ir galutinai paskelbti, kad Molotovo-Ribentropo 1939 m. pakto, nepuolimo sutarties slapti protokolai padalino rytų Europą į sovietų bei Vokietijos įtakos zonas. Šis dokumentas - tai įrodymas, kad Sovietų Sąjunga planavo okupuoti Baltijos šalis jėga netgi karui neprasidėjus ir ši aneksija pažeidė tarptautinius įstatymus. Tai Baltijos šalių teisiškas ir moralinis pagrindas atgauti laisvę ir nepriklausomybę.

Taipogi yra būtina, kad Vašingtonas dar stipriau viešai palaikytų apsisprendimo ir suverenių Baltijos šalių atkūrimo principus. Tikimės, kad mūsų valdžia atpažins ir išlaisvins politinius kalinius. Taip pat turėtų būti kultivuojami kultūriniai, akademiniai ir ekonominiai mainai tarp JAV ir Baltijos šalių.

Šie tikslai nėra neįmanomi. Valdžia neabejotinai turi įtakos Maskvai, tarp daugelio derybų punktų, aukštosios technologojos eksporto draudimas ir didžiausio palankumo statuso atidėjimas iki tol, kol Baltijos laisvės klausimas bus išspręstas.

Neseniai buvau susitikus su Sąjūdžio atstovu ir paklausiau jo kuom Amerikos lietuviai gali padėti. "Pasidalinkite su visais Amerikoje įvykiais Lietuvoje," jis atsakė. "Gorbačiovui rūpi pasaulio nuomonė. Jei esate mūsų pusėje, laisvė įmanoma".

Baltijos šalių klausimas - ne etninių, tačiau žmogaus teisių klausimas. 

Nuotraukoje: Dr. Juozas, Aleksandra ir Jūratė Kazickai 1991 m. Lietuvai tapus Jungtinių Tautų nare