Naujienos

"2007

Mieli bičiuliai,

Skaitydamas Vidmanto gražų kovo 11 dienos nepriklausomybės pasveikinimą ir Dižiulio Jono prisiminimus neišvengiamai ir aš noriu pasidalinti mano prisiminimais, kurie yra, turbūt, vieno iš nedaugelio jei ne vienintelio užsienio lietuvių dalyvavusių šioje nepamirštamoje šventėje.

Maždaug savaitė prieš kovo 11 d. pradėjau gauti skubius pranešimus iš prof. Landsbergio ir kitų Sąjūdžio bičiulių ruoštis skubiai atvykti į Lietuvą. Nebuvo taip jau paprasta tokia kelionė, pirmiausia, buvo surišta su sovietinės vizos gavimu. Mano laimei aš palaikiau santykius su p.Valdemaru Končiumi  tuo metu dirbusiu sovietų pasiuntinybėje Vašingtone. Paskambinau jam prašydamas ar išimties keliu jis negalėtų parūpinti man ir mano dukrelei Jūratei. Atrodo, kad tuo metu sovietinė pasiuntinybė dar nenujautė apie galimą nepriklausomybės paskelbimą.

Ponas Končius paminėjo, kad tai nebūsią labai lengva, tačiau dės visas pastangas mums pagelbėti. Neprisimenu kokią “mirtiną” priežastį buvom sukūrę, tačiau, buvom giliai nustebinti kada p. Končius po poros dienų pranešė skubiai atvykti į Vašingtoną su mūsų pasais. Skubios žinios iš Lietuvos ragino, kad atvyktumėm ne vėliau kaip kovo 11 dieną. Laimei mums pasisekė gauti Britų avialinijos bilietą 10 dienai į Londoną ir sekančią dieną į Rygą. Dar nežinodami tiksliai galutinių smulkmenų, tačiau, nujausdami artėjančio įvykio reikšmę apleidom New York su pakilia dvasia. Skrydis vyko sėkmingai kol nepasiekėm Rygos. Rygoj Jūratė perėjo per imigraciją ir muitinę be jokių problemų, tačiau aš buvau sulaikytas rusų migracijos valdininkų. Buvau pakviestas į atskirą kambarį, kur jie ypatingai domėjosi kur ir kaip aš gavau vizą ir koks buvo mano kelionės tikslas. Mano pasiaiškinimai buvo nepakankami, nes jie du pasakė, kad aš turiu palaukti. Visa šio reikalo problema buvo, kad jų anglų kalba man buvo sunkiai suprantama ir žinoma mano rusų visai nenaudojama. Juos stebino, kaip aš gimęs Rusijoje galėjau nemokėti rusų kalbos. Po geros valandos pasirodo jų viršininkas. Jam pasirodžius buvo daugiau diskusijų ir beveik ginčų jų tarpe negu mano apklausinėjimo. Jie taip pat ilgai studijavo mano lėktuvo bilieto grįžimo datą klausdami kada aš ketinu grįžti atgal į Ameriką. Visi trys jie apuostė, apčiupinėjo mano pasą ir mano bilietą ir vis negalėjo nuspręsti ką daryti su manimi. Pradėjau rūpintis, kad mano kelionė į Lietuvą gali pasibaigti Rygoje su sekančiu lėktuvu skrendant į New York. Bet prapuolę ir vėl po pusvalandžio grįžę pasakė, kad aš galiu važiuoti į Vilnių. Praradęs porą valandų išėjau į salę, kur suradau susirūpinusius dukrelę ir vairuotoją, kurį Sąjūdžio žmonės paėmė mus parvežti į Vilnių. Kelionė mašina buvo per purvinus kelius, dar plotus sniego ir pavojų įklimpimui, tačiau po patyrimo Rygoj, viskas buvo gerai, netgi karts nuo karto ir saulės prašvaistė pasirodydavo.

Atvykus į Vilnių buvom apgyvendinti Draugystės viešbutyje, kur mus sutiko jaunas sąjūdietis su žinute, kad mes kaip galima greičiau skubėtumėm į Parlamento rūmus. Ten esą mums bilietai ir kad šiandien įvyks Nepriklausomybės paskelbimo iškilminga cermonija. Skubiai apsiprausę ir persirengę į iškilmingesnius nors ir suglamžytus drabužius išskubėjom į Seimo Rūmus. Čia buvom sutikti ir skubiai nuvesti į mums rezervuotas vietas. Buvom nustebę atsiradę labai gerose vietose, kur sėdėjo svečiai, daugelis užsieniečiai, aukštos dvasininkijos atstovų ir mums nepažįstamų garbingų tautiečių.

Nežinau kaip galima aprašyti šį istorinį momentą. Tuo momentu, tuo metu reikėjo būti ten, kad galėtum perduoti tą jausmą, tą dvasinį įtempimą, tą virpesį apimantį ne tik širdį, bet ir visą kūną, ilgesį, sapną tampantį realybe, kurią galim matyti akimis, pasiekti ranka. Argi čia tas pavergtas, sutryptas, išniekintas kūnas, kurio dvasia staiga kyla ir užpildo kiekvieną ląstelę. Tu čia, tu su visais, tu su visa Lietuva.

Ir kada ponia B apsirengusi su tautiniais drabužiais įžengia į salę, nešdama mūsų laisvės tikėjimo bibliją ir kada kiekvienas praradęs nuo įtampos kvapą stovėdamas ant pirštų galų eina tartum krislu su ja žingsnis po žingsnio, ten, kur kovojo už tėvynės laisvę, padėt ranką ant jos ir padaryt amžiną priesaiką gerbti tą atgimstantį angelą, kad jis niekad nebūtų pavergtas, sužeistas ar įžeistas ir kad neštų visiems ir visoms generacijoms laisvę, laimę, gyvybės džiaugsmą.

Nepaminėsiu, neaprašysiu visų laisvės kovotojų kalbų. Jos yra archyvuose. Ko tenai nesurasite, tai to jausmo, kurį pajunti kada neaprašomo grožio sapnas tampa realybe.

Kada su Jūrate apleidom po visų apeigų apie 1 val. ryto salę, mūsų laukė neįtikėtina realybė. Tai jausmas, kurį mes išgyvenom toj iškilmingoj salėj spinduliavo visu savo stiprumu ir lauke pačiose nepalankiausiose sąlygose – sniegdriboj, šaltyje, vėjuje. Minios žmonių giedojo giesmes ir himnus. Jaunimas užlipęs ant milžiniškų vartų plėšė nuo jų priespaudos simbolį – pjūklą ir kūjį. Nebuvo galima prasiskverbti pro verkiančią, dainuojančią masę.  Buvo didelis nepatogumas, kada vyresni žmonės bandė pagriebti ir bučiuoti rankas, bet pagriebė netgi ant kelių atsiklaupę. Dėkojo už laisvę, laimę, žmogaus gyvenimą. Tiek man, tiek Jūratei, 45 m. moteriai, toks emocijų pareiškimas buvo tokia reveliacija, ką išsigelbėjimas iš vergijos reiškia žmonėms. Apstulbę slinkom pamažu link mūsų vairuotojo, prapuolusio ūžiančioj žmonių masėj.

P.S

Esu lygiai taip pat vienas iš nedaugelio, kuris įsijungė į Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą ekonominėj, socialinėj, labdaros ir netgi politinėj srityse (pagal mano charakterį labiau užkulisiuose negu viešumoj). Nepretenduoju galįs padaryti kritišką vertinimą, vienok nesu apsivylęs ir pažanga kurią per paskutiniuosius 17 metų padarėm. Suma sumarum, aš matau gražią, pažangią Lietuvą, vertingą EU narę, vienok nuolat egzistuojančią Rusijos šešėlyje, keliantį tiek vidines, tiek išorines problemas. Sovietų opkupacijos laikotarpis turėtų būti mūsų mokyklose parivalomas kursas."

Nuotraukoje: Jūratė and Juozas Kazickai Lietuvos Parlamente 1990 Kovo 11d.

"Lietuva vėl laisva. Pasaulio lietuvių, atvykusių iš JAV, Kanados ir kitų šalių, plojimai."

Fotografija LR Seimo III Rūmų Vilniuje Koridoriuje.