Naujienos
Š.m. vasario mėnesį 45 moksleiviai iš Alytaus, Marijampolės, Prienų, Birštono, Kauno bei Varėnos vyko savaitei į Izraelį. Tai Izraelio ambasados Lietuvoje iniciatyva startavusi praeitais metais su tikslu tiesti tiltus tarp Lietuvos ir Izraelio. Tai jau trečiasis projekto etapas. Praėjusių metų pavasarį moksleiviai iš Lietuvos pirmą kartą išvyko į Izraelį, o rudenį buvo sulaukta atsakomojo vizito.
Kazickų šeimos fondas, kuris jau 20 metų investuoja į jaunimą, skatina ryšių užmezgimą, patirčių dalijimąsi ir bendrų tikslų siekimą, džiaugiasi galėdamas prisidėti prie šios iniciatyvos.
“Šio, kaip ir daugybės kitų ambasados projektų, tikslas yra žmonių bendrystė, juos jungiantys tiltai. Aš raginu moksleivius atrasti Izraelį pasitelkiant visus penkis pojūčius. Jaunimo mainai – tai bene geriausias būdas mūsų šalių žmonėms geriau suprasti vienas kitą” – kalbėjo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.
Viena iš šių metų programos dalyvių Patricija Laurisonytė dalinasi įspūdžiais iš įsimintinos kelionės:
"Vasario 11 dieną mokiniai iš 6 skirtingų miestų - Kauno, Birštono, Prienų, Alytaus, Marijampolės ir Varėnos leidosi į kelionę po Izraelį. Tačiau ši kelionė prasidėjo ne vasario 11, o žymiai anksčiau. Kad patekti į šį projektą neužteko puikiai mokėti chemiją ar matematiką, svarbiausia buvo mokėti reprezentuoti savo šalį. Taip pat, atrenktant kandidatus, atsižvelgta į anglų kalbos žinias. Alytaus grupės atveju svarbus kriterijus atrenkant kelionės dalyvius buvo dalyvavimas su žydų istorija susijusiuose projektuose. Aš sukūriau trumpametražį dokumentinį filmą apie žydus iš Alytaus.
Atrinktieji prieš kelionę turėjo progą susipažinti su misija. Ambasadorius pristatė kelionės tikslus ir planus.
Galiausiai mes atskridome į Izraelį ir pradėjom savo kelionę. Jau pirmą dieną atsitiko tikras stebuklas: man teko gyvai susipažinti su žmogumi iš mano sukurto filmo. Susitikau su Saadia Bahat, Mendelio Bokšickio sūnumi. Susitikimas su juo buvo tikra istorijos pamoka. Sėmėmės žinių iš jo pasakojimų apie gyvenimą karo metu. Pasakojo, kaip Stuthofo koncentracijos stovykloje rado savo dėdę, kaip, būdamas mažas, stovėdamas ant A. Juozapavičiaus tilto Alytuje, mojavo Antanui Smetonai.
Kelionės metu lankėmės trijose skirtingose mokyklose, buvo proga palyginti Lietuvos mokyklas su Izraelio. Iš tiesų skirtumų yra. Mokyklų architektūra skiriasi. Pas mus tai vienas uždaras pastatas, pas juos- didelę teritoriją užimanti vieta, kuriai priklauso nemažas plotas ir net keli pastatai. Viena iš šių mokyklų buvo Ein Karem žemės ūkio mokykla, kai kuo primenanti Lietuvos profesinę mokyklą – internatą. Buvo labai įdomu pamatyti jų gyvenimą “iš vidaus” su jų prižiūrimais daržais, sodais, naminiais gyvūnais.
Ši kelionė mane įpareigojo toliau gilintis į šalies istoriją, ne tik savo, bet ir Izraelio. Iki kelionės apie šią šalį ypatingai daug nežinojau, tik tiek, kiek perskaitydavau istorijos vadovėlyje. Lankymasis Yad Vashem, Izraelio nacionaliniame muziejuje buvo tikros istorijos pamokos. Tai labai svarbu mums, jauniems žmonėms, kurie nepatyrė karo, holokausto siaubo. Mes turime žinoti istoriją ir iš jos mokytis.
Vakarais vyko grupės susirinkimai, kurių metu, kiekvienas dalyvis trumpai išsakydavo savo mintis, įspūdžius apie praėjusią dieną.
Šios kelionės dėka aš gavau labai daug motyvacijos gilintis dar labiau į žydų istoriją, į jų pėdsakus mūsų šalyje. Susipažinau su bendraamžiais, kurie man padeda tęsti šią kelionę toliau, jau Lietuvoje. Pasirodo, visada gyvenau netoliese labai senų žydų kapinių, kai kuriems kapams gali būti virš dviejų šimtų metų. Gyvendama šalia jų, aš niekada nesusimąsčiau apie jas, kapinės kaip kapinės. Grįžusi iš Izraelio, aš nufotografavau paminklus, ant kurių ryškiausiai matosi užrašai. Nusiunčiau nuotraukas draugams, su kuriais susipažinau Izraelio mokyklose. Jie išvertė tekstus iš Hebrajų kalbos ir dabar aš žinau, kam priklauso keletas kapaviečių. Tokiu būdu mano gimnazijoje vyksta naujas projektas susijęs su šių kapinių tvarkymu. Birželio 24 atvyksta delegacijos iš JAV, Vokietijos – kartu tvarkysime šias kapines.
Būdami Izraelyje, nepamiršome ir Lietuvos. Vasario 16-tą šventėme giedodami tautinę giesmę ant Masados kalno. Viešėdama Izraelyje, pamačiau, kaip jiems rūpi jų tradicijos, toros įsakymai. Visai nesvarbu, ar esi tikintis ar ne, toros įsakymai yra universalūs, jie tinka visiems, todėl, grįžus namo, norisi jų laikytis. Grįžus atgal į Lietuvą, mūsų kelionė nesibaigė. Kaip minėjau, dabar užsiimu žydų kapinių tvarkymu, ieškau informacijos apie ten palaidotus žmones. Mūsų kelionė buvo rodoma per LRT televiziją, aprašoma naujienų portale 15min.lt.
Aš ir mano Alytaus komanda pristatėme kelionę mokykloje per pamokas, taip pat miesto savivaldybės darbuotojams.
Kelionė į Izraelį dar labiau sustiprino mano patriotiškumą, norą mylėti ir kurti savo tėvynę, kaip ją myli ir kuria izraeliečiai."
Nuo pat Izraelio ambasados atidarymo Lietuvoje prieš ketverius metus, ambasada nuolatos tiesia tiltus tarp Lietuvos ir Izraelio įgyvendindama įvairius projektus. Didžiausias ambasados dėmesys skiriamas vaikų bei jaunimo projektams bei iniciatyvoms.
Nuotraukos: Patricijos Laurisonytės ir Izraelio Ambasados Vilniuje