Naujienos
 |
Penktadienį, birželio 15 d. Kaune, Laisvės alėjoje, buvo atidengtas monumentas, skirtas olandų diplomatui, Jan Zwartendijk. Šis olandų verslininkas ir garbės konsulas 1940 m. vasarą tūkstančiams žydų išdavė vadinamąsias Gyvenimo vizas ir taip išgelbėjo jų gyvybes.
J. Zwartendijk'o tarpukariu išduotos „Kiurasao vizos“ sudarė galimybę Japonijos konsului Kaune Čiunei Sugiharai išduoti tranzitines Japonijos vizas, leidusios žmonėms laisvai išvykti. Skirtingai nei apie Č. Sugiharos nuopelnus, apie J. Zwartendijk'ą ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose žinoma nedaug. Viena iš to priežasčių – paties garbės konsulo kuklumas ir įsitikinimas, kad tai, ką darė jis, būtų padaręs bet kuris doras pilietis.
Monumento autorė - Giny Vos. Monumentas, šviesos instaliacija, yra spiralės formos, susideda iš daugybės skirtingo ilgio LED juostelių, išdėstytų vienoje eilėje, ir simbolizuoja tūkstančių žmonių gyvybes, kurias išsaugojo Jan Zwartendijk. Kiekvienas atskiras instaliacijos elementas vaizduoja jo išduotą vizą į Kiurasao.
Jo Didenybė Nyderlandų Karalius Willem Alexander, Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Kauno miesto Meras Visvaldas Matijošaitis tapo liudininkais Jan'o Zwartendijk'o dukrai Edith ir sūnui Rob atidengiant atminimo plokštelę.
Garbės svečiai tarpe taip pat buvo Gyvenimo vizos išgelbėtas Marcel Weyland, Nyderllandų Ambasadorius Lietuvoje Bert van der Lingen, olandų autorius Jan Brokken, Kazickų šeimos fondo atstovas Jonas Kazickas bei kiti.
Jan Zwartendijk sūnus Rob Zwartendijk tarė žodį:
"Jūsų Didenybe, Jūsų Ekscelencija Prezidente Dalia Grybauskaite, ponas Mere, Ekscelencijos, Ponios ir Ponai,
Tai yra mano tėvo istorija, kuris 1940 m., būdamas verslininkas ir vadovaudamas bendrovei "Philips Lithuania", buvo paprašytas tapti Nyderlandų garbės konsulu Lietuvoje.
Neturėdamas jokios diplomatinės patirties jis išdavė 2500 netikrų vizų į Kiurasao žydų pabėgėliams, kurie tada galėjo gauti tranzitinę vizą per Japoniją iš Japonijos konsulo Lietuvoje Chiune'ės Sugihara'os.
Jis niekada nekalbėjo apie šį nepaprastą įvykį. Aš apie tai sužinojau kai man buvo trisdešimt. Net tada paprašytas papasakoti daugiau detalių mano tėvas visada vengė šios temos ir atsakydavo, kad jis darė tai, kas jam atrodė teisinga ir kad tai nebuvo kažkas ypatinga.
Vienintelis dalykas, kuris jį domino - tai noras sužinoti kiek iš jų išgyveno karą. Labai gaila, tačiau laiškas su informacija, kad karą išgyveno 90% išgelbėtų žydų, atkeliavo kitą dieną, kai jis mirė 1976 m.
Ši istorija rodo, kad visada turime pasirinkimą. Jei mano tėvas būtų laikęsis protokolo, jis lengvai galėjo atsisakyti pabėgėlių. Būdamas aukštų principų ir vertybių žmogus, jis pasirinko teisingai, gelbėdamas tūkstančių pabėgėlių gyvybes, bet keldamas pavojų savo ir savo šeimos gyvybei viso karo metu, jei apie tai būtų sužinoję naciai.
Šią istoriją papasakos žymus olandų autorius Jan'as Brokken'as, kuris taip pat yra čia. Jis baigia knygą apie šį nepaprastą įvykį. Knyga turi būti išspausdinta šių metų spalį.
2014 m. pas mane atvyko Ambasados atstovai su nepaprasta monumento idėja, kuri nuolat primintų apie moralinę drąsą beviltiškais laikais. Mes su seserimi Edith labai vertiname nenutrūkstamas ambasadoriaus Bert'o van der Lingen'o pastangas įgyvendinant šį išskirtinį projektą, priminsiantį mano tėvo darbus tomis tamsiomis 1940 m. dienomis. Ačiū, pone Ambasadoriau.
Giny Vos šviesos instaliacijos sklindanti charakteringa šviesa parodo paveikiančią it simbolinę vilties žinuitę, kurią gavo daugybė pabėgėlių ir galėjo su netikromis vizomis savo jėgomis pabėgti į naują ateitį.
Sesers Edith vardu taip pat dėkoju Lietuvos Respublikos Vyriausybei, abiejų šalių užsienio reikalų ministerijoms, kompanijai "Royal Philips", Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos žydų bendruomenei ir Kazickų šeimos fondui.
Ir baigdamas dėkoju Jūsų Didenybei, Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad radote laiko savo įtemptoje darbotvarkėje dalyvauti šiame renginyje".
Daugiau žinių apie paminklo atidarymą ir jo istoriją Lietuvos spaudoje:
|
|
|
