Naujienos
 |
Viso pasaulio Motinos, Mamos, Motulės pagerbiamos tam tikrą dieną, tačiau ta diena kiek skiriasi įvairiose šalyse. Lietuvoje pirmasis gegužės sekmadienis skirtas mylimoms Mamytėms, o Amerikoje ši šventė minima savaite vėliau. Šį gražų sekmadienį Lietuvoje Jūratė Kazickaitė dalinasi mintimis, skirtomis jos mylimai Mamytei Alekandrai Kazickienei.
"Motinos dienos proga Kazickų šeima su gilia pagarba prisimena savo matriarchę Aleksandrą jos šimtojo jubiliejaus metais. Būdama penkių vaikų mama ji buvo geriausių motinystės savybių pavyzdys: atsidavusi, pasiaukojanti ir mylinti, ir visuomet sakydavo: „Mano vaikai yra mano džiaugsmas, laimė ir pasididžiavimas“.
Pernelyg dažnai ji likdavo namie Niu Rošelyje, Niujorko valstijoje viena ir rūpindavosi savo paaugle dukra bei keturiais mažais berniukais (visais jaunesniais nei šešerių!), kuomet jos vyras Juozas Kazickas keliaudavo verslo reikalais arba triūsė rūpindamasis Lietuvos nepriklausomybe. Nepaisant to, ji niekuomet nesiskundė, priešingai – žavėjosi mūsų augimu, mažais pasiekimais mokykloje ir pamėgtose veiklose. Ji visuomet buvo šalia pasiruošusi paguosti, nuraminti, kartu svajoti apie tai, kuo mes būsime užaugę.
Aleksandra buvo užjaučianti, nesavanaudiška, šilta ir mylinti… Tokia, kokia turi būti mama.
Prisiminkime savo mielas mamas, kurių jau nėra šalia, ir branginkime kiekvieną minutę su mamytėmis, kurias vis dar galime apkabinti ir pabučiuoti.
Su Motinos diena!"
Jūratė Kazickaitė
Dalinamės dviem nuostabiais lietuvių poetų eilėraščiais:
Motinai Salomeja Neris, kuri buvo Aleksandros Vokiečių kalbos mokytoja
Joks kelias man netolimas,
Joks vargas nesunkus –
Gulbe atplaukt, kregžde atskrist
Į tėviškės laukus.
Tik vieną žodį pasakyt,
Tik kartą per metus:
- Kaip tuščias be tavęs, mamyt,
- Pasaulis šis platus.
Motinai Vytė Nemunėlis
Kas paleido kaip margą drugelį
Mane žemės žieduos paskraidyti,
Kas pasaulin nežinomą kelią
Man parodė? – Mamytė, mamytė!
Kas perdien su manim nepailsus
Bėgo bėgo kaip laimės saulytė
Per svajonių ir pasakų tiltus
Auksinius? – Ji – mamytė, mamytė!
Kas šiltais patalėliais paklojo
Man sapnų tų gražiųjų lovytę,
Kas kaip angelas sargas rymojo
Per naktis prie manęs? – Ji – mamytė!
Nuotraukoje viršuje: Kazickų šeima 1962 metais (iš Kazickų šeimos archyvo)