Naujienos
Dr. Juozo P. Kazicko (1918-2014) 100-mečiui skirta paroda toliau keliauja po Lietuvą. Šį kartą ji atvyksta į Palangą, kur miesto gyventojai bei svečiai galės ją išvysti nuo rugpjūčio 23d. iki spalio 5d. Rugpjūčio 23 d., ketvirtadienį, 17 val. Palangos kurorto muziejuje (Birutės al. 34A) vyks parodos pristatymas. Visus mielai kviečiame.
Kazickų šeima džiaugiasi galėdama pristatyti neeilinę dr. Juozo Petro Kazicko (1918-2014) – filantropo, patrioto, verslininko – 100-mečio sukakčiai skirtą parodą apie jo gyvenimo istoriją Palangoje, viename lankomiausių Lietuvos miestų.
Švęsdami 60-ąsias savo vestuvių metines 2001 m. Juozas ir Aleksandra Kazickai pasikvietė per trisdešimt savo amerikiečių draugų į Lietuvą, o jų apsilankymas Palangoje ir Nidoje buvo puikiausia šventės dalis. Buvo išnuomotas labai didelis mūrinis namas, kuriame kadaise gyveno sovietų valdininkai, ir svečiai vaikštinėjo privačiame paplūdimyje grožėdamiesi saulėlydžiu bei rinkdami mažučius krantan išmestus gintaro gabalėlius.
Gimęs Čiornaja Padina, Rusijoje, kur jo protėviai lietuviai buvo ištremti po 1863 metų sukilimo prieš carą, didžiąją savo gyvenimo dalį J. Kazickas praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje gyvenęs tik 20 savo gyvenimo metų, jis niekada neprarado meilės Tėvynei – aktyviai agitavo už Lietuvos laisvę tamsiuoju šaltojo karo laikotarpiu, nepaprastai džiaugėsi 1990-aisiais jai atgavus laisvę ir įdėjo daug darbo, kad Lietuvos ekonomika klestėtų žmonių labui.
J. Kazickas nugyveno pilnavertį gyvenimą. 1947 m. iš perkeltų žmonių stovyklų Vokietijoje be cento kišenėje atvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, jis 1951-aisiais apgynė ekonomikos mokslo daktaro laipsnį Yale Universitete ir pradėjo savo sėkmingą verslą. Kartu su žmona Aleksandra užaugino penketą vaikų, apkeliavo pasaulį, užmegzdamas draugystes su įtakingiausiais JAV bei viso pasaulio asmenimis ir visą savo gyvenimą paskyrė Lietuvai.
Šioje parodoje lankytojai susipažins su įvairiomis jo gyvenimo patirtimis. J. Kazickas buvo intelektualas, gabus rašytojas ir oratorius, menų globėjas, sportininkas, entuziastingas fotografas ir sodininkas, o svarbiausia – žmogus, atsidavęs šeimai, nugyvenęs kartu su Aleksandra 70 metų.
1998-aisiais jis įkūrė Kazickų šeimos fondą – didžiausią savo palikimą Lietuvos žmonėms. Fondas jau parėmė virš 100 labdaringų tikslų, įskaitant mokyklų aprūpinimą kompiuteriais, svarbių architektūrinių objektų atstatymą, daugelio Lietuvos istorinių knygų leidybą bei muzikos, šokių festivalių, atspindinčių turtingas šalies tradicijas ir kultūrą, organizavimą.
Parodos atidarymo metu istorijos tyrinėtojas Vidmantas Valiušaitis skaitys pranešimą „Juozas Kazickas ir Lietuvos laisvės byla“, kuriuo apžvelgs esminius dr. J. P. Kazicko gyvenimo kelio elementus, išryškins jo pasaulėžiūrinio apsisprendimo principus, nulėmusius ištvermingą įsipareigojimą Lietuvai. Kazickas jau studijų metais pasireiškė kaip laisvės ir demokratijos vertybėms, tautiniam solidarumui, socialiniam teisingumui nuosekliai įsipareigojęs žmogus. Jo požiūriai į tautą, valstybę ir atskirą žmogų atsispindi jau 1943 m. Vilniaus universitete apgintame ekonomisto diplominiame darbe „Bolševikų žemės ūkio politika Lietuvoje 1940-1941 metais“. J. P. Kazicko idealas buvo solidari, socialiai atsakinga ir teisinga Lietuva, pasitikinti žmogumi, jo talentu kurti, jo gebėjimu dalytis ir siekti bendrojo gėrio plačiausiems visuomenės sluoksniams. Savanaudiškas požiūris į turtą, egoistinis mėgavimasis turto teikiamais malonumais, ilgainiui tampa beprasmiais, kai žmogus galų gale susimąsto, o kokia gi jo buvo prasmė? J. Kazickas dar nebuvo turtingas kai suprato, kad niekas negali būti laimingas, kai aplink daug nelaimingųjų. Todėl keisti visuomenės požiūrį į santykį su turtu, suvokti turtą ne kaip tikslą, bet kaip galimybę, buvo svarbi jo gyvenimo misija.
Vidmantas Valiušaitis yra žurnalistas, publicistas, redaktorius, daugelio publikacijų politikos, kultūros, istorijos klausimais autorius, parašęs keliolika knygų. Domisi valstybės ir demokratinės visuomenės raida, tarpukario nepriklausomos Lietuvos, pokario lietuvių išeivijos visuomeniniais, politiniais, kultūriniais procesais, juos komentuoja viešojoje erdvėje. Šiuo metu vadovauja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centrui.