Naujienos

Pilni energijos, drąsos ir noro veikti dėl savo mylimos tėvynės Lietuvos – tokie buvo trys iškilūs laisvės gynėjai ir rezistentai, kurių jubiliejines gimimo metines minime šiemet. Gydytojui Kaziui Ambrozaičiui – 100, verslininkui, filantropui Juozui Petrui Kazickui – 100, mokslininkui Adolfui Damušiui – 110.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, Kazickų šeimos labdaros ir paramos fondas šių uoliai Lietuvos labui dirbusių asmenybių veiklai ir svarbiausiems jų gyvenimo momentams prisiminti organizuoja visą ciklą renginių. Programoje, skirtoje trijų išeivių ir rezistentų jubiliejams, šiandien Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta turininga paroda „Trys draugai: Damušis, Kazickas, Ambrozaitis“.

Pasak vieno pagrindinių viso renginių ciklo organizatorių, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovo, žurnalisto Vidmanto Valiušaičio, „visi jie buvo anos Respublikos nepriklausomybės vaikai: joje užaugę, subrendę, išsimokslinę, daugiau ar mažiau spėję pasižymėti. Jų jaunystė sutapo su jau naikinamos, sovietų ir nacių okupacijomis paženklintos Lietuvos dalia. Todėl viena ryškiausių juos jungiančių gijų – pasipriešinimas okupaciniams režimams 1940–1944 m., įsipareigojimas laisvei, nuosekli ir ištverminga kova už demokratinę Lietuvą 1944–1990 m. Jie turėjo laimės daug pasiekti Vakaruose, sulaukti Lietuvos nepriklausomybės 1990-aisiais ir vėl čia sugrįžti“.

Parodos atidaryme sveikinimo žodį taręs Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas pažymėjo, kad šios trys iškilios asmenybės ir jų nuveikti darbai reikšmingai jungia tarpukario nepriklausomos Lietuvos Respubliką su dabartine, o visas renginių ciklas Nacionalinėje bibliotekoje  yra išskirtinės svarbos Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui skirtas akcentas. „Svarbu, kad šią ekspoziciją pamatys ne tik Nacionalinės bibliotekos skaitytojai ir lankytojai, bet ir gausiai į Lietuvos šimtmečio dainų šventę ''Vardan tos'' ir kitus renginius atvykę lietuviai iš viso pasaulio“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.

Adolfo Damušio duktė Gintė Damušytė, Lietuvos Respublikos ambasadorė Danijoje ir Islandijai, išskyrė tai, kad tris draugus jungė idealizmas. „Reta karta, kuri taip stipriai tikėjo Lietuvos valstybe ir galimybe ją atkurti. Juos jungė bendras idealizmas, tačiau jie buvo ir vizionieriai, kurie mokėjo tą viziją įgyvendinti ir paversti tikrove“, – susirinkusiems į parodos atidarymą sakė ambasadorė.

Ambrozaičių šeimos atstovė, Kazio Ambrozaičio dukra Ramunė Ambrozaitytė-Fry, pasidalino nuoširdžiais savo atsiminimais apie tėtį, išskirdama tris pagrindinius dalykus: niekada nuo daktaro veido nedingstančią šypseną, tvirtą tikėjimą, kad Lietuva bus laisva ir begalinį jo kuklumą. „Tėtis niekada netroško būti garbinamas“.

Kazickų šeimos fondo prezidentė Jūratė Kazickaitė džiaugėsi galimybe po draugiškais Nacionalinės bibliotekos skliautais susieiti trijų bendraminčių ir bendražygių šeimų nariams, artimiesiems, pažįstamiems ir nepažįstamiems, prisiminti ir pagerbti jų atminimą ir nuveiktus darbus. „Mano tėvelis labai mylėjo Lietuvą. Kol buvau jauna, nesupratau – kodėl? O jis vis laukė bent vėjelio iš Lietuvos pusės papučiant. Sakė, kad gėlės Lietuvoje žydi gražiau ir kvepia skaniau. Ragino mus mokytis lietuvių kalbos, žinoti jos istoriją, tradicijas. Jis visada tikėjo, kad Lietuva bus laisva ir labai džiaugėsi, kai iškovojome laisvę. Todėl neturime sustoti, turime kiekvienas daryti savo tėvynei tai, ką galime. Svarbiausia – mylėti Lietuvą,“ – kalbėjo J. Kazickaitė.

Parodos ekspozicija įvairialypė, ją sudaro kelios dalys, kuriomis siekiama išryškinti šių kiekvieno savaip, tačiau visų išties turiningai nugyventą gyvenimą: vertybes, prioritetus, iškilią veiklą. Visiems trims vyrams rūpestį kėlė ne tik visuomeniniai klausimai, šeima taip pat buvo didžiulė vertybė. Tad parodoje siekiama parodyti neeilinį vyro ir moters ryšį, jungiantį mylimuosius tiek džiaugsmo kupinomis dienomis, tiek slegiant pečius negandoms. Nenutylimi ir kiti svarbūs laisvės kovotojų momentai: narsi rezistencinė kova už laisvą tėvynę, pažymėtos svarbiausios profesinės ir visuomeninės veiklos akimirkos, o svarbiausia, didis džiaugsmas pagaliau sugrįžus į laisvą, nuo negandų išvaduotą, mylimą Lietuvą.

Su parodos „Trys draugai: Damušis, Kazickas, Ambrozaitis“ ekspozicija galima susipažinti iki liepos 15 d.

Po parodos atidarymo prasidėjo dviejų dienų mokslinė konferencija „Laisvės byla ir išeivija: palikimas, dabarties rūpesčiai ir lūkesčiai“. Konferencijos dalyvius sveikino Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis.

 Konferencijoje Lietuvos ir išeivijos mokslininkai, visuomenės veikėjai atsakys į daugelį klausimų apie išeivius: kuo išeivijos politinė ir diplomatinė patirtis išties naudinga Lietuvai? Kas įsipareigojęs kam – išeivija Lietuvai ar vis dėlto Lietuva išeivijai? Taip pat bus kalbama apie Lietuvos valdžios ryšius su išeivija, politinio elito ir gyventojų sąmonę, šiandieninį Lietuvos jaunimą, taip pat prisiminsime partizanų veiklą, ATR žlugimo epochą.