Naujienos

Renginio įspūdžiais dalinasi Jurbarko rajono laikraštis "Šviesa":

Kazickų šeimos fondas nuo 1998 m. veikia Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo 1999 m. – Lietuvoje. Fondo steigėjas buvo Lietuvos Respublikos ir JAV pilietis, Pasvalio krašto Garbės pilietis, KTU Garbės daktaras, Jeilio universiteto ekonomikos mokslų daktaras, verslininkas ir filantropas dr. Juozas Petras Kazickas, amžino poilsio išėjęs 2014 m. J. Kazicko žmona Aleksandra amžinybėn iškeliavo 2011 m.

Kazickų šeimos fondas Jurbarko viešajai bibliotekai dovanojo dr. Juozo Kazicko knygą „Vilties kelias“, kurioje Aleksandra ir Juozas Kazickai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Ta proga sausio pradžioje paskelbtas laiškų, kurių adresatas – žmogus, išvykęs gyventi į užsienį, rašymo konkursas. Jame buvo kviečiami dalyvauti Jurbarko rajono mokyklų mokiniai, lankantieji neformaliojo švietimo užsiėmimus, ir visa Jurbarko r. bendruomenė.

Pagrindinė konkurso sąlyga – kad laiškas atitiktų konkurso temą ir būtų skirtas iš Lietuvos į užsienį išvykusiam draugui ar giminaičiui. Laiško autorius turėjo būti vienas, o pats laiškas – parašytas laikantis laiško rašymo taisyklių, etikos normų, taisyklinga lietuvių kalba, be gramatinių klaidų. Svarbiausia – laiškas turėjo būti parašytas ranka.

Konkurso tikslas ir uždavinys – ugdyti moksleivių ir suaugusiųjų kūrybiškumą, gebėjimą tiksliai ir taikliai reikšti savo mintis, skatinti bendravimą su toli gyvenančiais, emigravusiais draugais ir artimaisiais bei skatinti mokinių ir mokytojų, suaugusiųjų bendruomenės bendradarbiavimą kuriant ranka rašytus laiškus. Konkursu siekiama populiarinti filantropo, mecenato, verslininko dr. Juozo Kazicko meilės savo tėvynei Lietuvai siektiną pavyzdį.

Konkurso pabaigtuves bibliotekoje papuošė Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vokalinis moterų ansamblis „Vėtrungė“ ir Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus vokalistė Toma Butkutė. Kazickų šeimos fondo atstovybės Lietuvoje direktorė Agnė Vertelkaitė pristatė dr. J. P. Kazickui skirtą parodą, supažindino su verslininko, filantropo pagrindiniais gyvenimo aspektais, nulėmusiais Šeimos fondo, kurio veikloje atsispindi ir paties verslininko neišsenkamas ir nuoseklus siekis išsaugoti lietuvybę kaip vertybę, įkūrimą. A. Vertelkaitė pasveikino konkurso dalyvius ir perskaitė sveikinimo žodį ir laišką nuo Kazickų šeimos fondo prezidentės Jūratės Kazickaitės.

Laiške J. Kazickaitė pasakoja, kaip prieš kelerius metus rado savo tėvo mamai rašytus laiškus. Intymūs ir asmeniški tekstai buvo parašyti 1944–2009 m. puikia lietuvių kalba. J. Kazickas laiškus rašė mylimai žmonai Aleksandrai, kad ji ir penki jų vaikai visada jaustų tėvo rūpestį ir meilę. „Per šiuos brangius laiškus Tėvelis reiškė savo ištikimybę ir atsidavimą Mamytei, vaikams, giminėms ir lietuviams draugams. Saugojo savo dvasines vertybes, prisiminimus, pastebėjimus, įžvalgas ir apmąstymus. Dalinosi nuostabiais atradimais ir gyvenimiškos filosofijos suvokimais, kuriuos sukeldavo kelionių po pasaulį įspūdžiai. Susaistė savo vaikus ir anūkus su savo šeimos praeitimi ir teikė jiems įkvėpimo. Reiškė padėką Dievui, savo tėvams, o ypač savo žmonai“, – rašoma laiške.

Pasak J. Kazickaitės, pagerbdami tėvų meilę ir ištikimybę vienas kitam, šeimai ir Lietuvai konkurso organizatoriai tikisi įkvėpti jo dalyvius džiaugtis gyvenimu, rodyti dėkingumą ir kuo daugiau rašyti brangiems žmonėms. Laiške dėkojama už šilumos kupinus ir ranka rašytus konkurso dalyvių laiškus, bei išreikšta viltis, jog konkursas taps tęstiniu. „Mes tikime, kad Jūs ir toliau kursite ranka rašytų laiškų stebuklą“, – rašo J. Kazickaitė.

Laiškus vertino komisija, atsižvelgdama, kaip laiško autorius suvokė temą, ją interpretavo, vertino idėjos originalumą ir meKultūros sala Jurbarko krašto kultūrinė erdvė ninę raišką. Vertinimo komisija iš kiekvienos dalyvių grupės išrinko po vieną nugalėtoją ir po dvi paskatinamąsias vietas. Padėkos raštais buvo pagerbti visi 68 laiško rašymo konkurso dalyviai, o pogrupių nugalėtojai džiaugėsi dar ir pagrindiniais prizais – planšetėmis.

Komisijos darbas nebuvo lengvas, nes kiekvienas laiškas turėjo savo istoriją. Laiškų autoriai pasakojo, kad prisiminti rašymą ranka buvo iššūkis, kuris sugrąžino į tuos laikus, kai bendravimas vyko tik tokiais laiškais. Kitas iššūkis buvo rasti laiškų rašymo popieriaus, tad laiškai sugulė ir ant sąsiuvinio lapų. Rašydami laiškus autoriai į savo išvykusius draugus kreipėsi mažybiniais žodžiais, vadino tikrais vardais ar kreipdavosi tiesiog į „mano buvusį suolo draugą“. Laiškuose atsispindėjo ne tik draugų ilgesys, bet ir noras susitikti, pabendrauti gyvai, pasakojama apie gimtųjų vietų grožį, įvykius, kurie vyksta čia ir dabar Lietuvoje.

Pagrindiniu prizu buvo apdovanotas Faustas Pališkis, nugalėjęs 4-6 klasių grupėje, 7-8 klasių pogrupyje nugalėjusi Viltė Strikaitė, Agnė Bartuševičiūtė nugalėjo 9-12 klasių grupėje, o tarp 19 metų ir vyresnių autorių geriausia buvo Aldona Palavinskienė.

Padėkos raštą gavo vyriausia konkurso dalyvė – 91 metų buvusi mokytoja Genutė Akutaitienė, gyvenanti Seredžiaus senelių globos namuose. Apdovanota ir originaliausio laiško autorė, pasislėpusi po „Senelio“ slapyvardžiu – Jurbarko viešosios bibliotekos Vaikų skyriaus vyr. bibliotekininkė Lina Maziliauskienė.

Vertinimo komisijos narė, pedagogė Elena Elzbergienė konkurso dalyvių laiškuose įžvelgė daug meilės ir šilumos, prisiminimų ir kvietimų grįžti namo, tėvynėn. Laiško rašymo konkursas įrodė, kad žmonės vis dar moka rašyti laiškus ir elektroniniai ryšiai neištrynė tradicijos nors retkarčiais žodžius ir jausmus išlieti popieriaus lape rašikliu užuot maigius kompiuterio klaviatūrą.

Parodą „Dr. Juozo P. Kazicko gyvenimo istorija“ Jurbarko viešojoje bibliotekoje galima apžiūrėti iki balandžio 12d. darbo dienomis nuo 9 iki 18 val.

Teksto originalas "ŠVIESA"

Nuotraukos: A. Sinkaus