Naujienos

Daktaras J. P. Kazickas gimė 1918 m. Rusijos stepėse, į kurias iš Lietuvos jo protėvius ištrėmė tuometinė Rusijos caro valdžia. Į tėvų žemę J. P. Kazickas grįžo būdamas jaunas berniukas, tačiau 1944 metais, komunistinės okupacijos metu, vėl reikėjo bėgti iš jos. Po trijų metų, praleistų Vokietijos pabėgėlių stovyklose, J. P.K azickas laimėjo stipendiją Jeilio Universitete ekonomikos mokslų doktorantūrai ir kartu su žmona Aleksandra bei dukra Jūrate laimingai įsikūrė Amerikoje. Sėkmė jį lydėjo visuose darbuose: ir versle, ir visuomeninėje veikloje, jis visada vertino naujas galimybes, tačiau per penkiasdešimt tamsių sovietinės okupacijos metų niekada nepamiršo savo Tėvynės. Dr. J. P. Kazickas nenuilstamai dirbo Lietuvos laisvės vardan: tardamasis su JAV vyriausybės pareigūnais ir aktyviai remdamas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdį. Kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe, jis pritraukė pasaulinius verslininkus, įkūrė pirmąją mobilių telefonų kompaniją ir sukūrė šeimos fondą, remiantį švietimo, kultūros ir socialinius klausimus sprendžiančias Lietuvos bei išeivijos organizacijas. Už gerus darbus Dr. J. P. Kazickas nesyk buvo pagerbtas ir apdovanotas įvairių organizacijų, universitetų bei Lietuvos vyriausybės. 

Tačiau didžiausia meilė ir pasididžiavimas Dr. J. P. Kazickui buvo jo šeima. Jis dievino žmoną Aleksandrą, kuri mirė būdama 91 metų, likus vos kelioms savaitėms iki jų 70 metų vestuvių jubiliejaus. Jis buvo mylintis Jūratės, Juozo, Mykolo ir Jono tėvas, ir labai skaudžiai išgyveno sūnaus Aleksandro mirtį, nutikusią 1976 metais. Atsidavęs šeimai, žaismingas vienuolikos nuostabių anūkų senelis, Dr. J. P. Kazickas įkvėpdavo juos, dalindavosi su jais patarimais bei išmintimi.

Dr. Juozą P. Kazicką visada prisiminsime už jo begalinę meilę gyvenimui, jo žavesį ir draugiškumą, ir nesibaigiantį dėkingumą Aukščiausiajam už Jo nesuskaičiuojamus palaiminimus.