Naujienos
 |
Viktorijos Kazickas aistra medicinos mokslui kartu su jos noru visad padėti bei rūpintis nuvedė ją ne vien tik keliu besiekiant specialybės medicinos srityje (Viktorija siekia gydytojo asistentės specialybės), bet ir įkvėpė ją visada ieškoti kam dar reikia pagalbos medicinos srityje.
Dr. Juozo ir jo žmonos Aleksandros Kazickų anūkė praleido laiko Senegale 2013-iaisiais savanoriaudama su Tarptautine Medicinos Pagalba ir tai ją pakeitė visam gyvenimui. Lankydamasi Lietuvoje 2014-aisiais, Viktorija apsilankė Santariškių Ligoninės Vilniuje Vaikų Onkologijos Skyriuje. Viktorija kartu su pusseserėm ir pusbroliais supakavo daug mažų dovanėlių vaikams ir nuvežus jas į ligoninę, džiaugėsii vaikų šypsenom. Pamačius vaikų ligoninės kasdienybę, Viktorija nusprendė paaukoti skyriui neinvazinį hemoglobino monitorių, kad sutaupyt vaikų ašaras.
"Mano senelis, Dr. Juozas Kazickas, visada mokino savo anūkus kaip svarbu padėti kitiems," - pasakoja Viktorija. "Vienas labiausiai mano gyvenimą pakeitusių filantropinių įvykių – 2013-ųjų rudenį kelionė į Senegalą su Tarptautine Medicinine Pagalba. Dviejų savaičių bėgyje matėme vaikus, belaukiančius beveik mėnesį mūsų grupės atvykimo ir galimybės pasitikrinti sveikatą. Daugelis vaikų niekada nematė balto veido ar termometro ir neikada negirdėjo tokios keistos kalbos kaip anglų, ir vis dėlto jie sugebėjo nustumt savo baimes į šalį ir pasitikėti mumis. Kartu su kolegomis savanoriais kasdien apžiūrėdavome beveik 500 pacientų, ir aš įsitikinus, kad galėjome dar daugiau padėti turint daugiau laiko. Galimybė paskiepyti vaikus ir tuom padidinti jų šansus išgyventi daugiau nei penkis metus - man tiesiog privilegija.
Nė diena nepraeina, kad negalvočiau apie Senegalą. Šimtuose pasaulio šalių reikalingos būtiniausios sveikatos priežiūros paslaugos. Nėra didesnės dovanos kaip sveikata. Mano troškimas bei tikslas - išlaikyti aukščiausius standartus sveikatos priežiūroje, kad pagerint paciento gyvenimo kokybę. Man, besiekiant gydytojo asistento specialybės, garbė panaudoti mano meilę mokslui diagnozuojant ir padedant tiems, kuriems reikia medicninės pagalbos.
Mano senelis sakydavo, kad žmonės niekada nepamiršta kaip tam žmogui padėjai jaustis šalia tavęs. Vien paprasčiausia šypsena gali tiek daug pasiekti. Būdama gydytojo asistente, galėsiu įtakoti ir keisti žmonių gyvenimus kasdien. Man garbė parodyti dėmesį ir užuojautą situacijose kai viltis atrodo prarasta, mano įkvėpimas - integruoti mano aistrą mokslui ir medicinai su meile tiesiogiai pagelbėt pacientams. Darbas medicinos srityje man suteikė tiek pasitenkinimo ir džiaugsmo, kad tik galiu įsivaizduot kiek ateinantys keleri metai atneš".